– Susilaukusi vaikelio, metėte pastovų darbą ir ėmėtės savo verslo. Kas jums padėjo atrasti veiklą, kuri jus „vežtų“?
– Poilsis nuo karjeros. Mes, moterys, gyvenime esame apdovanotos privilegija „restartui“, kai galime stabtelti savo karjeroje, įvertinti nuveiktus darbus, pamatuoti rezultatų ir savijautos skalę, pailsėti, permąstyti ir netgi imti ir kažką pakeisti, jeigu tik yra toks noras. Juk kai gimsta vaikutis, nuo karjeros tai mus atitraukia gana ilgam periodui, mano atveju tai buvo 2 metams. O per du metus galima ne tik išmokti naujos rolės – mama, bet ir kartu pailsėti nuo buvusio ritmo, pagilinti profesines žinias mokymais, seminarais ir paieškoti savęs realizacijos būdų. Te du metai man buvo pats geriausias laikas eksperimentuoti ir išbandyti kitus galimus savo amplua.
Per šį laikotarpį ne tik įkūriau skaitmeninės rinkodaros agentūrą „Asteri", bet ir, kaip moteris, kuri visada sakė – nesuprantu prasmės rašyti tinklaraštį, atradau save ir kaip tinklaraštininkę – startavo mano tinklaraštis „Viskas BE“, besidalinantis patirtimi ir atradimais apie mitybą be alergenų.
– Kokie pradžioje buvo didžiausi iššūkiai?
– Išdrįsti pradėti. Tai yra pats sunkiausias žingsnis, nes kad ir kokie stiprūs bei pasitikintys besijaučiame po kitos įmonės, kito prekinio ženklo vėliava, kai ateina laikas išeiti į sceną „nuogam“, t.y. be kitos kompanijos užnugario, atstovaujant tik pačiam save – pasitikėjimas savimi ir drąsa pirmuose žingsniuose susitraukia. O išdrįsus ir pradėjus, greitis didėja, viskas savaime pradeda judėti gana sparčiu žingsniu pirmyn.
– Kokių klaidų patartumėte nekartoti kitiems pradedantiesiems?
– Nebijoti pradėti. Manau, visiems pradžioje atrodo, kad gal mes dar nepasiruošę, gal nepakankamai stiprūs, o gal nepasiseks. Tačiau, o jei pasiseks? Juk nepradėdami to, net neturime galimybės sužinoti, ar ne? Na nepasiseks, visada bus galimybė grįžti žingsnį atgal, bet būsime pabandę. O jei nepabandysime – gailėsimės, galvosime, kad galėjo pavykti, galėjome išdrįsti ir tas jausmas turbūt neapleis niekada.
Dar viena klaidų, kurią ypač dažnai tenka išvysti ir tarp klientų – per didelis lygiavimasis į kitus (žinoma, tai nereiškia, kad nereikia domėtis savo konkurentais). Vienais atvejais tai kiša koją, nes mažina mūsų pasitikėjimą savimi, ypač starto pozicijoje (juk esi dar mažas ir žengi pirmus žingsnius, o dažniausiai lygini save su verslu, kuris brendo jau eilę metų), kitais atvejais – slopina mūsų kūrybiškumą ir daro mus panašiais į juos, o taip prarandame galimybę užkariauti rinką originalumu, savitumu, unikalumu. Pradedant, be galo svarbu yra tikėti ir išlikti savimi, kurti savąjį prekinį ženklą, ieškoti unikalumo, išskirtinumo ir, jei jau išdrįsome pradėti, tai drąsiai žengti su savo idėja pirmyn.
Trečia – nenuleisti rankų, kai nepasiseka. Jeigu šiandien viskas ne taip sklandu, kaip norėtųsi, priimkime tai kaip galimybę išmokti daugiau, įdėti daugiau pastangų, kad pasiektume dar geresnį rezultatą.
– Moteris versle – ar tai turi savų privalumų? O gal trūkumų?
– Manau, tiek vyrai, tiek moterys turi savo „ginklus“, stipriąsias puses, kuriuos ir išnaudoja, kad pasiektų savo tikslų. Lygiai taip pat, labai norint, ir vienų, ir kitų „darže“ surasime trūkumų. Man dažnai tenka išgirsti, kad moters silpnybė, kad ji dar ir dažnai turi stiprias antraeiles pareigas –mama. Visgi aš įvardinčiau tai kaip stiprybę, nes tik moteris supras tą gebėjimą suderinti kartais atrodo visai nesuderinamus dalykus, išnaudoti laiko resursus maksimaliai produktyviai. Derinti verslą ir motinystę kartais gali būti tikras iššūkis, tam neretai reikia ne tik stiprios valios, disciplinos, bet ir nemažai kūrybiškumo, o tai puikios savybės, pasitarnaujančios moteriai versle. Sakyčiau, mes, moterys, dažnai esame kūrybiškesnės, nuoširdesnės, neretai ir bendruomeniškesnės.
– Kaip šeima artimieji reagavo į jūsų veiklos pokyčius?
– Įvairiai, nes tie veiklos pokyčiai juk nėra vien tik džiuginantis pasiekimas, tai pastangų rezultatas. Tam tikrais etapais, ypač, kai tie pokyčiai reikalavo daug laiko resursų (o juk garantijų, kad kažkas iš to išeis gyvenime niekada niekas neduoda), buvo įvairių pokalbių. Per tuos metus buvo ir daug palaikymo, ir diskusijų, kam to reikia, kam tas stresas ir iššūkiai sau. Bet turėjau didelį palaikymą ir aplinką, kuri skatino siekti savo tikslų, tikėjo mamini kartais labiau, nei aš pati savimi.
– Dėl ko buvo didžiausias nerimas metant pastovų darbą ir pradedant savo verslą?
– Dirbdant kažkam kitam – yra užtikrintumo jausmas dėl stabilios finansinės gerovės, yra aiškus susitarimas dėl atlygio už aiškiai apibrėžtas atliekamas funkcijas kompanijoje. O štai šio „užnugario“ nebeturėjimas – didelis žingsnis į nekomforto zoną. Bet jokiais būdais nenoriu išgąsdinti svarstančių pradėti. Mano manymu, išėjimas iš komforto zonos visada veda į kažką gero: į naujus potyrius, atradimus, savęs tobulėjimą ir naujus atrastus kelius, kurių negalėjome pamatyti, kol buvome užsidarę komforto zonoje.
– Kas padėjo?
– Jeigu jau priimtas sprendimas startui – nesigręžioti atgal. Išdrįsai pradėti – ženk pasitikėdamas savimi ir drąsiai, priimdamas tiek visus privalumus, tiek galimas rizikas. Man labai padėjo ir artimųjų palaikymas, pasitikėjimo savimi davė nuolatinis žinių gilinimas ir teigiami pavyzdžiai aplinkoje.
– Kokių turite planų?
– Puoselėti ir brandinti abi savo veiklas. Tinklaraščio bendruomenė sparčiai auga, sulaukiu daug žinučių, kad jame esanti informacija įkvėpia ir motyvuoja, padeda momentu, kai tos informacijos ypač reikėjo. Esu sukaupusi daug žinių ir naudingos informacijos, planų sąraše knygos išleidimas.