Antro vaiko neplanavo
Pradėjusi pasakoti savo istoriją, moteris prisipažįsta, kad viską prisiminus iki šiol nukrečia šiurpas, nors situacija ir nebuvo tragiška. „Su vyru buvome ir esame iki šiol susituokę, auginome sūnelį. Antrą kartą pastojau netikėtai. Po pirmojo vaiko gimimo buvau nusprendusi, kad daugiau vaikų tikrai nenoriu, nes sūnus buvo pakankamai neramus. Dėl to visus vaikiškus daiktus išdalijome: ir drabužėlius, ir lovelę, ir vežimėlį. Žinojau, kad yra žmonių, kuriems reikia pagalbos. Antras nėštumas buvo labai netikėtas. Buvau ką tik baigusi mokslus, po praktikos turėjau įsidarbinti medicinos srityje, labai laukiau, kada po vaiko priežiūros galėsiu pradėti dirbti. Bet žinia apie nėštumą sumaišė visas kortas. Supratau, kad įsidarbinti negaliu. O tai reiškė, kad ir išmokų jokių negausiu“, – pasakojo Simona.
Situaciją dar labiau apsunkino problemos vyro darbe. „Įmonėje, kurioje jis dirbo, prasidėjo bėdos. Viskas ėjo bankroto link, prasidėjo algų nemokėjimai. Namie ėmė trūkti pinigų ne tik mokesčiams, bet ir maistui. Turėjome maždaug 50 eurų mėnesiui, už kuriuos reikėjo pragyventi su mažu vaiku. Ieškojau pagalbos visur, kur tik įmanoma. Galvojau net ir apie nėštumo nutraukimą, bet vyras tam prieštaravo. Jis tyliai vis dėl to svajojo apie antrą vaiką. Sakė, kad išgyvensime. Bet iš tų paskutinių pinigų prasidėjo alkoholio bėdos... Aš laukiuosi, vienas vaikas už rankos, automobilis genda, valgyti nėra ko, o vyras girtas daugiadienėse“, – prisimena pašnekovė.
Supratusi, kad visa atsakomybė gula ant jos pečių, moteris ėmė ieškoti pagalbos. „Mano tėtis buvo alkoholikas. Man buvo gėda prieš save, prieš savo mamą, kad tarsi užlipau ant to paties grėblio. Visada sakiau, kad niekada gyvenime neprasidėsiu su geriančiu žmogumi, bėgsiu nuo tokio žmogaus į visas keturias puses. Nebežinojau, ką daryti. Viskas tik blogėjo. Vieną dieną nutariau paskambinti į „Krizinio nėštumo centrą“. Sujungė mane su Vilniumi, atsiliepusi moteris nuramino mane, pasakė, kad visiems būna problemų. Davė Kauno miesto kuratorės numerį, ji ne tik atsiliepė, bet ir kalbėjo, nors tai buvo jos atostogų laikas. Man tai padarė didelį įspūdį. Pasikalbėjome, susitikome. Prieš susitikimą ji manęs paklausė, kokio tiksliai amžiaus yra mano sūnus, koks jo ūgis ir svoris. Į pirmą susitikimą ji atėjo jau nešina lauknešėliu. Ten buvo keli drabužėliai, kažkas skanaus. Buvo labai gera žinoti, kad kažkam mes rūpime“, – pasakojo moteris.
„Krizinio nėštumo centras“ man pasiūlė ne tik pagalbą daiktais, bet ir psichologę, su kuria galėčiau pasikalbėti. Kurį laiką bendravome ir prieš gimdymą, ir po jo. Be to, turėjome moterų paramos grupę, kurioje susirinkdavome išsipasakoti, nes ne visada viską gali pasakyti artimam žmogui“, – pasakojo Simona.
Šiandien jos dukrytei – jau pusantrų metų. Finansinė šeimos situacija kiek pagerėjo, pati Simona džiaugiasi, kad pavyko susirasti mėgstamą darbą socialinėje srityje.
Ji džiaugiasi, kad vis tik ryžosi gimdyti, nepaisydama sunkios situacijos. „Dukrytė yra sveika, guvi. Gimė prieš pat Kalėdas“, – pasakojo pašnekovė. Tiesa, po gimdymo Simonos laukė nauji iššūkiai. „Tiek po pirmojo, tiek po antrojo nėštumo jaučiausi prislėgta. Dabar žinau, kad tai buvo pogimdyminė depresija. Po pirmojo gimdymo galvojau, kad esu bloga mama, kvaila, nes blogai jaučiuosi. Buvau robotas be jausmų, tik paskui atėjo suvokimas, kad esu ne tik prižiūrėtoja, bet dar ir mama, kuri myli tą vaiką. Po antrojo gimdymo vis dar kovoju su depresijos pasekmėmis. Iš pradžių susidūriau su problema, kaip padalinti vaikams dėmesį, kaip išsimiegoti, kaip spėti pavalgyti. O ir vyresnėlis neiškart draugiškai sutiko naują šeimos narį. Taigi reikėjo viską sustyguoti“, – pasakojo moteris.
Kitoms moterims, atidūrusioms panašiose situacijose, ji pataria, nenuleisti rankų ir nebijoti kreiptis pagalbos. „Aš pati supratau, kad niekas kitas be manęs to nepadarys. Man buvo gėda, kad taip nusigyvenome, kad esame suaugę žmonės, turime rankas, kojas, sukūrėme šeimą, o turime prašyti pagalbos. Bet kartais kitaip neišeina. Aš ir pati dabar likusius drabužėlius ar daiktus atiduodu, nes žinau, ką reiškia, kai nori, bet negali suteikti savo vaikui to, kas yra geriausia“, – sakė moteris.
Pagalba krizinio nėštumo atveju | ||||||||||
VšĮ "Krizinio nėštumo centras" Tel. +370 603 57912, pagalba@neplanuotasnestumas.lt, www.neplanuotasnestumas.lt | ||||||||||
|