Pasakojant savo istoriją lietuvei iki šiol kaupiasi ašaros: buvome tvarkinga šeima, kol vieną dieną viskas nepradėjo ristis žemyn

Pasakos, kurias mums skaito mama vaikystėje, sukelia iliuziją, kad gyvenimas toks ir bus: laiminga santuoka, vaiko gimimas ir visų svajonių išsipildymas. Deja, pasakos lieka knygose, o gyvenimas pateikia ne visada malonių siurprizų. Simona (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinoma), savo vyrui kitados ištarusi „taip“, net nenutuokė, kad likimas iškrės tokį „pokštą“. Jiedu kurį laiką gyveno tvarkingai ir laimingai, susilaukė sūnaus, abu dirbo, bet vieną dieną viskas ėmė keistis. Ir, deja, ne į gerą pusę.

Antro vaiko neplanavo

Pradėjusi pasakoti savo istoriją, moteris prisipažįsta, kad viską prisiminus iki šiol nukrečia šiurpas, nors situacija ir nebuvo tragiška. „Su vyru buvome ir esame iki šiol susituokę, auginome sūnelį. Antrą kartą pastojau netikėtai. Po pirmojo vaiko gimimo buvau nusprendusi, kad daugiau vaikų tikrai nenoriu, nes sūnus buvo pakankamai neramus. Dėl to visus vaikiškus daiktus išdalijome: ir drabužėlius, ir lovelę, ir vežimėlį. Žinojau, kad yra žmonių, kuriems reikia pagalbos. Antras nėštumas buvo labai netikėtas. Buvau ką tik baigusi mokslus, po praktikos turėjau įsidarbinti medicinos srityje, labai laukiau, kada po vaiko priežiūros galėsiu pradėti dirbti. Bet žinia apie nėštumą sumaišė visas kortas. Supratau, kad įsidarbinti negaliu. O tai reiškė, kad ir išmokų jokių negausiu“, – pasakojo Simona.

Situaciją dar labiau apsunkino problemos vyro darbe. „Įmonėje, kurioje jis dirbo, prasidėjo bėdos. Viskas ėjo bankroto link, prasidėjo algų nemokėjimai. Namie ėmė trūkti pinigų ne tik mokesčiams, bet ir maistui. Turėjome maždaug 50 eurų mėnesiui, už kuriuos reikėjo pragyventi su mažu vaiku. Ieškojau pagalbos visur, kur tik įmanoma. Galvojau net ir apie nėštumo nutraukimą, bet vyras tam prieštaravo. Jis tyliai vis dėl to svajojo apie antrą vaiką. Sakė, kad išgyvensime. Bet iš tų paskutinių pinigų prasidėjo alkoholio bėdos... Aš laukiuosi, vienas vaikas už rankos, automobilis genda, valgyti nėra ko, o vyras girtas daugiadienėse“, – prisimena pašnekovė.

Supratusi, kad visa atsakomybė gula ant jos pečių, moteris ėmė ieškoti pagalbos. „Mano tėtis buvo alkoholikas. Man buvo gėda prieš save, prieš savo mamą, kad tarsi užlipau ant to paties grėblio. Visada sakiau, kad niekada gyvenime neprasidėsiu su geriančiu žmogumi, bėgsiu nuo tokio žmogaus į visas keturias puses. Nebežinojau, ką daryti. Viskas tik blogėjo. Vieną dieną nutariau paskambinti į „Krizinio nėštumo centrą“. Sujungė mane su Vilniumi, atsiliepusi moteris nuramino mane, pasakė, kad visiems būna problemų. Davė Kauno miesto kuratorės numerį, ji ne tik atsiliepė, bet ir kalbėjo, nors tai buvo jos atostogų laikas. Man tai padarė didelį įspūdį. Pasikalbėjome, susitikome. Prieš susitikimą ji manęs paklausė, kokio tiksliai amžiaus yra mano sūnus, koks jo ūgis ir svoris. Į pirmą susitikimą ji atėjo jau nešina lauknešėliu. Ten buvo keli drabužėliai, kažkas skanaus. Buvo labai gera žinoti, kad kažkam mes rūpime“, – pasakojo moteris.

„Krizinio nėštumo centras“ man pasiūlė ne tik pagalbą daiktais, bet ir psichologę, su kuria galėčiau pasikalbėti. Kurį laiką bendravome ir prieš gimdymą, ir po jo. Be to, turėjome moterų paramos grupę, kurioje susirinkdavome išsipasakoti, nes ne visada viską gali pasakyti artimam žmogui“, – pasakojo Simona.

Šiandien jos dukrytei – jau pusantrų metų. Finansinė šeimos situacija kiek pagerėjo, pati Simona džiaugiasi, kad pavyko susirasti mėgstamą darbą socialinėje srityje.

Ji džiaugiasi, kad vis tik ryžosi gimdyti, nepaisydama sunkios situacijos. „Dukrytė yra sveika, guvi. Gimė prieš pat Kalėdas“, – pasakojo pašnekovė. Tiesa, po gimdymo Simonos laukė nauji iššūkiai. „Tiek po pirmojo, tiek po antrojo nėštumo jaučiausi prislėgta. Dabar žinau, kad tai buvo pogimdyminė depresija. Po pirmojo gimdymo galvojau, kad esu bloga mama, kvaila, nes blogai jaučiuosi. Buvau robotas be jausmų, tik paskui atėjo suvokimas, kad esu ne tik prižiūrėtoja, bet dar ir mama, kuri myli tą vaiką. Po antrojo gimdymo vis dar kovoju su depresijos pasekmėmis. Iš pradžių susidūriau su problema, kaip padalinti vaikams dėmesį, kaip išsimiegoti, kaip spėti pavalgyti. O ir vyresnėlis neiškart draugiškai sutiko naują šeimos narį. Taigi reikėjo viską sustyguoti“, – pasakojo moteris.

Kitoms moterims, atidūrusioms panašiose situacijose, ji pataria, nenuleisti rankų ir nebijoti kreiptis pagalbos. „Aš pati supratau, kad niekas kitas be manęs to nepadarys. Man buvo gėda, kad taip nusigyvenome, kad esame suaugę žmonės, turime rankas, kojas, sukūrėme šeimą, o turime prašyti pagalbos. Bet kartais kitaip neišeina. Aš ir pati dabar likusius drabužėlius ar daiktus atiduodu, nes žinau, ką reiškia, kai nori, bet negali suteikti savo vaikui to, kas yra geriausia“, – sakė moteris.

Pagalba krizinio nėštumo atveju

VšĮ "Krizinio nėštumo centras" Tel. [phone], [e-mail], www.neplanuotasnestumas.lt

Gyvybės langeliai Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namai-pagalbos centras „Šeimos slėnis“, Žolyno g. 47 ,Vilnius 10210 VŠĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinika, Architektų g. 77, Šiauliai 78170 Kauno Prano Mažylio gimdymo namai, V. Putvinskio g. 3, Kaunas 44212 VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės akušerijos ginekologijos klinika Krikščioniškieji gimdymo namai, Miško g. 27, Kaunas 44313 Algimanto Bandzos socialinių paslaugų namai, Panevėžys, Staniūnų g. 41 Marijampolės miesto ligoninė, Palangos g. 1, 68188 Marijampolė VšĮ Tauragės ligoninė, V. Kudirkos g. 2, LT-72214 Tauragė VšĮ Jonavos ligoninė, Žeimių g. 19, Jonava Klaipėdos universitetinė ligoninė, Liepojos g. 41, Klaipėda 92288