Seksas Antikoje: tai, kas šiandien tabu, anuomet buvo sveikintina

Antika – tai daugiau kaip tūkstantį metų trukęs Senovės Graikijos ir Senovės Romos civilizacijos klestėjimo laikotarpis. Senovės graikai ir romėnai buvo tikri mąstytojai. Jiems rūpėjo, iš ko susideda pasaulis, kas yra gamta ir koks jos santykis su žmogumi, kas skatina žmogų veikti. Tai skatino žmogų atitrūkti nuo religijos postulatų (tai esminis skirtumas tarp Rytų ir Vakarų ankstyvųjų civilizacijų), kas lėmė natūralų ir laisvą požiūrį tiek į seksą, tiek apskritai į gyvenimą.

Senovėje buvo tikima, jog iš pradžių nebuvo vyrų ir moterų, esą egzistavusios būtybės, kurios turėjo abi lytis. Platonas šį pasakojimą apie lytį ir jos kilmę išdėstė „Puotoje“ („Simpozionas“), viename iš savo dialogų. Šiame kūrinyje jis pateikia mitą per personažo Aristofano kalbą, kurioje aptariama žmonių prigimtis ir lytis. Esą žmonės iš pradžių turėjo dvi galvas, keturias rankas ir keturias kojas. Jie buvo stiprūs ir galingi, bet taip pat per daug pasitikėjo savimi, keldami grėsmę dievams. Norėdamas sumažinti žmonių galią ir aroganciją, Dzeusas nusprendė juos padalinti į dvi dalis – taip kiekvienas žmogus tapo viena lytimi – arba vyru, arba moterimi. Šis padalijimas sukėlė didžiulį troškimą vėl tapti vieniu, todėl žmonės visą gyvenimą ieško savo „kitos pusės“, su kuria jie galėtų susijungti ir vėl tapti pilni.