Pusamžė moteris su uždaros socialinio tinklo „Facebook“ grupės narėmis pasidalijo nuotrauka, kurioje jos kūną dengia tik apatiniai, tačiau siauram ratui žmonių skirtas vaizdas netrukus išplito ir buvo aptarinėjamas viešojoje erdvėje be savininkės žinios.
Nuotraukos autorė „Vakarų ekspreso“ klausia – ar toks elgesys teisingas? Teisininkė aiškina, jog tai, kas atsiduria internete, netampa kitų nuosavybe, ir aiškina, kas gresia už svetimų nuotraukų platinimą be autoriaus žinios.
„Seksuali, bet ne vulgari“
Būtent taip nuotraukas, dėl kurių ir kilo skandalas, apibūdina jų autorė, 51-erių Renata. Fotografijose ji pavaizduota ant komodos atsisėdusi tik su bikiniu, vaizdą savininkė spalio pradžioje paskelbė uždaroje „Facebook“ moterų grupėje.
„Kartu su nuotraukomis paskelbiau ir klausimą – kaip geriausiai parduoti komodą? Visa tai buvo skirta dėl linksmumo grupės narėms. Buvau tikra, kad niekur kitur jos nepateks, joje anksčiau skelbiau ir kitas nuotraukas, jos niekur kitur nebuvo viešintos“, – „Vakarų ekspresui“ pasakojo Renata.
Jos teigimu, netrukus nuotrauka be savininkės sutikimo pasklido socialiniame tinkle, vėliau buvo aptariamos vienos komercinės Lietuvos radijo stoties eteryje, o autorė sulaukė nepageidaujamo vyrų dėmesio.
„Viena uždaros mūsų grupės narė nuotrauką paskelbė kitoje uždaroje feisbuko grupėje, kurios nariai yra ir vyrai. Tada prasidėjo vyrų kvietimai į draugus, klausimai – kiek už komodą?
O kitą rytą išgirdau, kad mano nuotraukos aptariamos per radiją“, – sakė moteris.
Renata sako, kad nuotrauką paviešinusi narė jos sutikimo neprašė.
„Ji į mane nesikreipė, aš į ją kreipiausi po to, kai nuotrauka buvo paviešinta. Klausiau – kokios buvo jos intencijos, gavau atsakymą – jeigu nenori viešumo, nedėk, sakė, kad pamatė turinį, kuris, jos vertinimu, yra tinkamas kitai uždarai grupei. Gražiai bendravome – man ne gėda dėl to, ką pasakiau, bet jai turėtų būti gėda dėl to, ką ji padarė“, – kalbėjo moteris.
Tuo metu kita grupės narė, kuri pasidalijo nuotraukomis, tikina nieko neteisėto nepadariusi.
„Ta nuotrauka jos pačios buvo viešai publikuota internete, feisbuke. Aš negalėjau pavogti. Tą patį jai pasakiau, kai su manimi susisiekė.
Jeigu dedi į internetą, tai viso gero, privatume. Keista situacija – ji įsižeidė, jog nuotrauka pasklido plačiai, nors pati ją įdėjo. Manau, kad ta nuotrauka pasidalijau ne tik aš“, – „Vakarų ekspresui“ sakė moteris, kurios tapatybė redakcijai žinoma.
Ji pabrėžė, kad uždara „Facebook“ grupė, kurioje publikuotos nuotraukos, yra blokuota dėl netinkamo turinio, tarp jo – ir erotinio-pornografinio.
Renatos teigimu, jos nuotraukos už uždaros „Facebook“ grupės ribų paviešintos ne naudojant dalijimosi funkciją, o jas pirmiau išsaugant ir tik po to skelbiant kitur.
Grupės administratorei pranešus, jog fotografijos patenka į išorę, jos buvo pašalintos.
Sako, kad pati kalta
Renata sako, kad šios istorijos kontekste nesvarstė apie savo, kaip autorės, teisių gynimą, bet bandė pranešti policijai, nes mano, jog buvo padarytas nusikaltimas.
„Aš nelaikau savęs kūrėja, bet tos nuotraukos yra mano, tekstą rašiau pati, idėja – mano. Nebandžiau ginti savo, kaip autorės, teisės.
Manau, kad tai nusikaltimas, bandžiau apie jį pranešti per e. policiją, tačiau būdama užsienyje negaliu to padaryti – sudėtinga pateikti pareiškimą. Į teismą eiti nesiruošiu“, – pasakojo ji.
Moteris teigia, kad jaučiasi apvogta.
„Aš dėl tos nuotraukos nesigėdiju, bet man rūpi žmonių supratimas – ar jiems atrodo, kad svetimo turinio pasisavinimas yra normalu. Man atrodo, kad tai neturėtų būti norma, kad paviešinusi turinį siauram žmonių ratui nebūsi apvogta. Gal aš kvaila, naivi, bet aš to nesitikėjau. Jeigu būčiau norėjusi viešumo, būčiau pasielgusi kitaip“, – kalbėjo ji.
Renata sako, kad aplinkiniai dėl šios situacijos ją kaltina labiau nei žmogų, kuris be jos leidimo išplatino.
„Mane atakavo klausimais – ką aš, suaugusi moteris, galvoju skelbdama tokias nuotraukas, kodėl tikėjausi, kad jos liks tik toje uždaroje grupėje? Bet juk ši grupė turi savo taisykles, kurios galioja visoms narėms, jos skelbia, kad negalima viešinti jokio šios grupės turinio“, – sakė Renata.
Ne bendra nuosavybė
Advokatė, skaitmeninio verslo, e. komercijos, intelektinės nuosavybės, atitikties teisininkė ir verslo konsultantė Giedrė Rimkūnaitė-Manke šioje situacijoje įžvelgia pažeidimų.
„Tokioje situacijoje yra du teisiniai aspektai: pagrindinis – teisė į atvaizdą, tai labai aiškiai sureguliuota Civiliniame kodekse, jame numatyta, kad atvaizdas gali būti atgaminamas, rodomas, naudojamas tik su to asmens sutikimu.
Yra dvi teisės į atvaizdą dalys. Viena yra teisė sutikti arba nesutikti būti filmuojamam arba fotografuojamam, kita – sutikimas susijęs su nuotraukos platinimu. Kitaip tariant, jeigu aš ir sutikau, kad mane nufotografuotų, tai nereiškia, kad aš sutinku, kad ta nuotrauka būtų platinama. Reikia dviejų sutikimų“, – kalbėjo teisininkė.
Ji neigia paplitusį supratimą, kad internete paskelbtas turinys automatiškai turi ir sutikimus jį naudoti.
„Labai dažnai tenka susidurti su tokiu požiūriu: jeigu paskelbei nuotrauką internete, vadinasi, jį galima naudoti, bet ne – taip nėra. Tai – ne argumentas. Turi pagaliau ateiti supratimas, negalima naudotis svetimomis nuotraukomis.
Ir jeigu aš kažkur paskelbiau savo nuotrauką vienais tikslais, nėra preziumuojamas mano sutikimas, kad ji būtų naudojama kažkur kitur, kitoje auditorijoje, išeinant iš uždaros grupės, kitais tikslais. Dažnai tenka girdėti argumentus, kad paskelbdamas viešai nuotrauką ar kitą turinį asmuo sutinka, kad ji būtų viešai naudojama. Ne, taip nėra“, – aiškino G. Rimkūnaitė-Manke.
Anot jos, yra tik viena išimtis – kai kalbama apie viešą asmenį, kuris turi siauresnes privatumo ribas, taip pat yra išimtis dėl fotografavimo viešoje vietoje: „Tačiau šiuo atveju tokios išimtys nėra taikomos.“
Bendravimą socialiniuose tinkluose ir su tuo susijusius autorių teisių pažeidimus mokslo darbe nagrinėjusi komunikacijos specialistė Kamilė Blauzdytė taip pat teigia, kad socialiniuose tinkluose paskelbtas turinys – šiuo atveju nuotraukos – nėra bendra nuosavybė.
„Svarbu suprasti tai, kad turinys, kuris yra socialiniuose tinkluose, nėra visų nuosavybė“, – „Vakarų ekspresui sakė K. Blauzdytė.
G. Rimkūnaitė-Manke norėtų, kad žmonės būtų labiau šviečiami šiuo klausimu.
„Aš matau labai dažnai tokius atvejus, labai gaila, kad žmonės nežino arba neatkreipia dėmesio į kitų asmenų teises. Situacijas matau tiek asmeniniame, tiek verslo kontekste, bet kad tokios situacijos išsivystytų į teisinius ginčus – beveik nebūna: neapsimoka bylinėtis, nes tai brangiai kainuoja ir turi būti labai principinis dalykas.
Norėtųsi, kad žmonės mokytųsi ne tik iš skaudžių kitų situacijų, aš esu labai už tai, kad tokios žinios būtų įtraukiamos į švietimą nuo pat mažens.
Pati esu mokykloje vedusi pamoką apie teisę į atvaizdą antrokams ir trečiokams – jie tai jau supranta, kai nagrinėjame praktines, prie vaikų pritaikytas situacijas“, – kalbėjo ji.
Kyla ginčų, bet ne teismuose
Teisininkė primena, kad taip pat egzistuoja autoriaus teisės į nuotrauką, kuri iš esmės yra kūrybinės veiklos rezultatas, o jis saugomas autorių teisių ir ginamas Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo.
„Autorių teisių objektas reiškia, kad nuotraukos be autoriaus sutikimo negalima naudoti. Tai galėtų būti kaip papildomas argumentas“, – sako teisininkė.
Anot jos, nesutarimų dėl tokių situacijų pasitaiko, jie sprendžiami civilinio ginčo tvarka, nors manoma, kad didžioji dalis tokių atvejų išsisprendžia tarpusavio susitarimais ar ne teisminio nagrinėjimo būdu – kai įsitraukia teisininkai.
Nuotraukoje pavaizduotas žmogus visų pirma gali reikalauti nutraukti neteisėtus veiksmus – pavyzdžiui, ištrinti paskelbtą nuotrauką, taip pat galėtų reikalauti nuostolių atlyginimų, tai sudėtinga dalis, nes turtinę ir neturtinę žalą apskaičiuoti ir pagrįsti gali būti sunku.
Komunikacijos specialistė K. Blauzdytė pažymi, jog nustatyti autorinių teisių pažeidimus socialiniuose tinkluose gali būti sudėtinga.
„Kadangi socialiniuose tinkluose kasdien dalijamasi dideliu kiekiu turinio, nustatyti autorių teisių pažeidimus gali būti sudėtinga.
Automatinės sistemos ne visada gali tiksliai nustatyti autorių teisių saugomą medžiagą, todėl neleistinas turinys plinta, o autorių teisių turėtojai, laiku nepastebėję pažeidimų, paleidžia galimybę kontroliuoti situaciją“, – teigia ji.
Kiti aspektai
Teisininkė G. Rimkūnaitė-Manke taip pat primena, kad ginčytinoje situacijoje gali būti svarstomas ir trečias teisinis aspektas – asmenų duomenų tvarkymas.
„Nes atvaizdas priskiriamas prie jų. Jeigu koks nors asmuo žmogaus atvaizdą be jo sutikimo naudoja komerciniais tikslais, tai gali būti laikoma asmens duomenų naudojimu neturint teisinio pagrindo“, – sakė G. Rimkūnaitė-Manke.
K. Blauzdytė ragina neužmiršti ir elementarios etikos.
„Ši situacija primena, kad autorinių teisių apsauga nėra tik teisinis klausimas. Tai taip pat itin glaudžiai susiję su etiniais aspektais, pagarba kitų žmonių privatumui ir kūrybai“, – sako ji.
Pasak jos, socialiniai tinklai neužtikrina apsaugos privačiai informacijai net ir ribotos prieigos grupėse, o tai kelia susirūpinimą dėl autorinių teisių ir privatumo.
„Nors socialinių tinklų naudotojai dažnai mano, kad jų skelbiamas turinys, ypač uždarose grupėse, išlieka privatus, realybė kitokia – kontrolė šiek tiek prarandama vos pasidalinus informacija viešoje socialinių tinklų erdvėje. Turime pripažinti, kad „Facebook“ esantį turinį bet kuris žmogus gali lengvai išsaugoti ir išplatinti be autoriaus sutikimo“, – sako ji.
„Šis atvejis puikiai iliustruoja, kaip greitai turinys socialiniuose tinkluose tampa viešai prieinamas (...) net uždaroje grupėje paskelbta nuotrauka gali greitai pasklisti, patekti į kitų žmonių asmeninius albumus ar būti aptarinėjama kitose platformose“, – priduria K. Blauzdytė.