Šias ir kitas svarbias temas nagrinėja šiandien Lietuvos Respublikos Prezidentūroje pristatoma bene pirmoji tokio pobūdžio studija šalyje – „Stereotipai ir moterys darbo rinkoje“. Asociacijos „Lyderė“ iniciatyva parengta studija pristatoma spalio 11-ąją, kurią Jungtinės Tautos yra paskelbusios Tarptautine mergaitės diena, skelbiama pranešime spaudai.
„Nors išsilavinusių moterų Lietuvoje daugiau nei vyrų, jos uždirba mažiau, užima ir žemesnes pareigas. Vis tik darbo sritis, patirtis, dirbtų valandų skaičius ir kiti faktoriai pilnai nepaaiškina, kodėl egzistuoja nelygybė, tad turime analizuoti ir kultūrinius veiksnius, mokytis atpažinti įvairius stereotipus bei jų įtaką mūsų sprendimams“, – teigia Milda Dargužaitė, baltosios knygos „Stereotipai ir moterys darbo rinkoje“ bendraautorė ir viena iš Asociacijos „Lyderė“ steigėjų.
M. Dargužaitės teigimu, nors stereotipai, atrodo gana nekaltai, jie ypač grėsmingi dėl to, jog veikia pasąmoningai, be jokių pastangų, ir retai keičiasi savaime.
„Pirmas kriterijus, pagal kurį apibrėžiamas žmogus, yra lytis. Iš mokslinių tyrimų matome, kad stereotipiniai įsitikinimai apie moteris ir vyrus paveikia savęs vertinimą ir pasirinkimus jau labai ankstyvame amžiuje. Pavyzdžiui, vaikams pristačius 2 žaidimus, stebėta, kurį rinksis mergaitės ir berniukai. Stulbina, kad vos šešerių metų mergaitės buvo linkusios rinktis žaidimą „tiems, kurie labai stengiasi“, kuomet berniukai daugiau domėjosi žaidimu „labai protingiems“. Minėtas eksperimentas, pristatytas penkerių metų vaikams, tokio pasirinkimo skirtumo neatskleidė. Tai rodo, kad auklėjimo skirtumai pagal lytį turi lemiamą reikšmę asmenybės formavimosi periodu“, – sako Ugnė Litvinaitė, baltosios knygos bendraautorė.
Kaip pastebi U. Litvinaitė, lyčių stereotipai lydi visą gyvenimą: „Stereotipai veikia pasirenkamos veiklos sritis, o priešingu atveju gali kliudyti pasiekti rezultatų. Ypatingai stereotipo grėsmės poveikis rezultatams išauga, kai moterys užima aukštas pozicijas arba užsiima veikla, tipiškai priskiriama vyriškai lyčiai. Taip pat žymią įtaką moters galimybėms turi stereotipiniai įsitikinimai apie moters pareigas namuose ir šeimoje“.
Baltosios knygos autorės pabrėžia, kad „lytims tradiciškai priskiriami bruožai nėra biologinės tikrovės atspindys, ką pripažįsta ir dauguma mokslininkų. Priešingai – per auklėjimą, bendravimą, kultūrą diegiame įsitikinimus apie moterų ir vyrų gebėjimus bei savybes, taip apribodami jų galimybes.“
Lietuva išsiskiria kaip itin stereotipizuotų įsitikinimų valstybė europiniame kontekste. Eurobarometro „Lyčių stereotipizavimo“ indekse, kur vertinami tokie europiečių teiginiai, kaip „moterys dažniau nei vyrai daro sprendimus remdamosi emocijomis“, Lietuva užima trečiąją vietą ES – stereotipizuoto mąstymo gajumu nusileidžiame tik Bulgarijai ir Vengrijai.
„Mūsų mąstymas – stebėtinai inertiškas. Įvairios studijos parodo, kad stereotipiškos nuostatos apie save ir kitus daro įtaką mūsų sprendimams ir karjeros pasirinkimams. Visuomenėje tiesiog stinga žinių, platesnės perspektyvos, savistabos. Tik tą suprasdami galėsime daryti pažangą“, – įsitikinusios studijos autorės.
Trumpai: lyčių stereotipai
– Šališkumas lyčių atžvilgiu būdingas įvairiems žmonėms, nepriklausomai nuo jų išsilavinimo, lyties ar pažiūrų.
– Tyrimai rodo, jog vyrus linkstama vertinti už potencialą, moterys dažniau vertinamos tik pagal rezultatus. Moterys dažniau kritikuojamos ir už asmenines savybes.
– Auklėjant skirtingų lyčių vaikus skiriasi tėvų balso tonas ir auklėjimo principai, o tai kliudo pasireikšti pilnam vaikų gebėjimų spektrui: žaidimas erdvinį suvokimą skatinančiais žaislais susijęs su gebėjimu erdviškai mąstyti, tačiau tokius žaidimus dažniau skatinami žaisti berniukai.
– Stereotipinis moterų vaizdavimas reklamoje daro įtaką jų pačių savęs vertinimui – eksperimente dalyvavusios moterys, pamačiusios stereotipines reklamas, rodė mažiau susidomėjimo darbo pasiūlymais matematinių mokslų profesiniame lauke bei rečiau matė save kaip galinčias užimti lyderių pozicijas.
Trumpai: lyčių lygybės padėtis Lietuvoje
– Nors didžiąją dalį sveikatos darbuotojų (87%) sudaro moterys, jos uždirba vidutiniškai 271 Eur per mėn. mažiau.
– Didžiausias atlyginimų atotrūkis – finansų ir draudimo sektoriuje, kur atlyginimų skirtumas yra net 759 Eur.
– Skaudžiai pajamų nelygybė veikia vienišas motinas – jos uždirba 33,4% mažiau nei vieniši tėčiai.
– Biržinėse verslo bendrovėse Lietuvoje vadovų pozicijas užima 30% moterų, generalinių direktorių – 16,7%, tarp aukščiausių vadovų – 0.