Taigi, pradėkime viską nuo pradžių. Prieš porą metų Rapolas gyveno tiesiog tobulą jauno žmogaus gyvenimą. Dirbo personalo vadovu tarptautinėje kompanijoje Vilniuje. O vasaromis gyveno Svencelėje, kemperyje prie Kuršių marių, kur galėjo į valias užsiimti savo mylimu sportu – jėgos aitvarais. Rapolas ne tik pats sportavo, tačiau tapęs instruktoriumi mokė ir kitus pažaboti vėją.
„90 procentų sportuojančių jėgos aitvarai – nėra pavojingas sportas. Čia kaip ir daugelyje kitų sportų, pavojingumas prasideda tuomet, kai atsiranda profesionalumas, kai sieki daugiau“, – laidoje „Kasdienybės herojai“ pasakojimą pradeda pašnekovas.
Lietuvoje egzistuoja gana didelė jėgos aitvarų entuziastų bendruomenė. „Kaitavimas man visada buvo itin daug laimės teikianti veikla“, – sako Rapolas ir patikina – lietuviškas vasaros oras ir Kuršių marios arba mūsiškės jūros bangos labai palankūs šiam sportui.
Tačiau prieš pusantrų metų, vieną saulėtą spalio dieną, Rapolas prieš kelionę į Vilnių nusprendė paskutinį kartą praplaukti Mariose ir uždaryti jėgos aitvarų sezoną. Kaip šiandien pamena – tuomet pūtė gana stiprus vėjas, tačiau ekstremaliesiems kaituotojams tai – pats smagumas.
Per lemtingąjį triuką Rapolas buvo pakilęs į 10 metrų aukštį. Atrodytų, juk tai trijų–keturių aukštų namas, tačiau vyras patikina, kad patyrusiems kaituotojams tai nėra gąsdinantis aukštis, profesionalai kartais pakyla ir dvigubai aukščiau.
„Darant triuką, neišlaikiau baro, paleidau jį, ir tuo metu aitvaras tempė mane žemyn. Ir trenkiausi į vandenį su lenta. Du kaulai neatlaikė, netgi išlindo per hidrokostiumą. Koja kabėjo kaip negražiame siaubo filme“, – prisimena Rapolas, dabar jau su šypsena prisimenantis prieš pusantrų metų įvykusį įvykį.
Rapolas patyrė net 14 operacijų. Medikai visais įmanomais būdais stengėsi išsaugoti jo koją. Tačiau kai ji lūžo, o gal per pirmąją operaciją, į koją pateko infekcija, vadinama osteomielitu. Rapolas prisimena, kad kiek bebuvo pjauta koja, ir persodinta oda, ji tiesiog toliau viduje puvo.
Iš pradžių Rapolui medikai siūlė pašalinti bakterijomis užkrėstą kaulo dalį ir sutrumpinti koją 12 centimetrų. Tačiau Rapolą gąsdino ne šis faktas, o mintis, kad dar keletą metų dėl tokio gydymo turės praleisti ligoninėse. Juk jis ir taip ligoninėje praleido net 10 mėnesių.
Ir taip po dar vienos operacijos Rapolas pabudo jau be kojos. Tuomet jis tikėjosi, kad pradės mokytis gyventi su protezu, tačiau susidūrė su dar vienu didžiuliu iššūkiu, kuris kai kam nuskambės gal net mistiškai.
Sportas visada buvo svarbi Rapolo gyvenimo dalis, jis labai mėgo ne tik kaituoti, bet ir slidinėti. O netekęs kojos pamatė, kad neįgaliųjų sportas yra išties populiarus. Todėl neseniai tapo Lietuvos parolimpinės rinktinės snieglentininku ir jau pasaulyje skina pirmąsias pergales.
Visą interviu žiūrėkite vaizdo įraše.
Gyvenimo būdo laida „Kasdienybės herojai“ – tai stiprių asmenybių jaudinančios gyvenimo istorijos. Kas savaitę – interviu su gerai žinomais, o gal išskirtinį gyvenimo būdą pasirinkusiais žmonėmis.