„Taip, tave festivalis pasiima su gera mašina, atveža tave į gerą viešbutį, ir tu po skrydžio esi pavargęs. Tu nueini, nori pasiimti kavos, ir paskaičiuoji ir galvoji – o Dieve“, – laidoje „Kasdienybės herojai“ karjeros pradžią prisimena žinoma moteris.
Kaip tik tada, kai prasidėjo tarptautinė Giedrės karjera, ji buvo vieniša mama. Po skyrybų viena augino sūnų.
„Vienišai mamai kurti kiną. Sutinku. Truputį beprotiška. Aš tikrai sutinku. Tačiau aš pirmoje santuokoje pragyvenau netoli 10 metų. Man labai sekėsi, kad ir pirmas vyras mane iš tikrųjų labai palaikė kūryboje. Tai tas nematomas pagrindas buvo tada padėtas.
O daugiau iš tikrųjų aš tuo metu net per daug ir negalvojau. Bet jeigu prisiminčiau tą pirmų filmų periodą – pabaigimus, montavimus, tolesnę kūrybą, tai buvo beprotiškai sudėtingas laikas. Racionaliai galvojant, tai atrodė beveik neįmanoma.
Bet gal esu linkusi pasitikėti gyvenimu ir eiti per jį intuityviai, klausyti, kur veda širdis.
Aš stengiausi per daug negalvoti, nes jeigu galvodavau, ar aš čia maždaug turėsiu kaip pragyventi, tada būtų suėmęs toks siaubas, kad, matyt, būčiau ėjusi, ieškojusi kur nors darbo su stabiliu atlyginimu ir savo svajones apie kiną atidėjusi į šalį. Bet tuo metu aš taip galvojau – šiandien dienai turiu, o kaip bus rytoj, aš pagalvosiu rytoj“, – sako režisierė.
Savo istorija Giedrė dalinasi ne šiaip sau. Ji nori įkvėpti kitas moteris, turinčias ne tik mažų vaikų, bet ir svajonių. „Ir aš netikiu, kad jeigu tai yra tavo kelias, jeigu tu daug ir aistringai dirbsi, kad tau nepasiseks. Nors ir ne iš karto“, – sako pašnekovė.
Giedrė Žickytė yra bene daugiausiai kino apdovanojimų turinti režisierė Lietuvoje. Jos kolekcijoje puikuojasi jau šešios sidabrinės gervės, o žinoma moteris jau ko gero priprato prie dėmesio, scenos ir ovacijų.
Giedrė patikina – kūrėjams svarbu ne tik perprasti kino pasaulio žaidimo taisykles. „Įvertinimai svarbūs ir pačiam režisieriui – tai tarsi patapšnojimas per petį, paskatinimas eiti tolyn“, – sako režisierė.
Paprastai dokumentinis kinas yra mažiau žiūrimas, tačiau Giedrė daro viską, kad tai pakeistų. Gal dėl to filmas „Šuolis“ net penkis mėnesius buvo rodytas kino teatruose ir nominuotas tarp žiūroviškiausių filmų. Režisierė bando sugriauti mitą, kad dokumentika – tai kažkas nuobodaus ir rimto. Ji patikina ne kartą susidūrusi su diskriminacija šiam žanrui. Tačiau neabejoja – gyvenimas yra pats geriausias režisierius ir pats geriausias scenarijaus autorius.
Visą interviu žiūrėkite vaizdo įraše.
Gyvenimo būdo laida „Kasdienybės herojai“ – tai stiprių asmenybių jaudinančios gyvenimo istorijos. Kas savaitę – interviu su gerai žinomais, o gal išskirtinį gyvenimo būdą pasirinkusiais žmonėmis.