Mindaugas sako besidžiaugiantis, kad apskritai išgyveno, nes užaugo nesuvokiamai skurdžiomis sąlygomis.
„Eidavome į mokyklą utėlėti, purvini, nevalgę, nesiprausę, kadangi tiesiai šviesiai sakykime, mama yra praeityje padariusi daug klaidų. Pinigai buvo prageriami, tiesiog išleidžiami alkoholiui. O mes, vaikai, pradinukai, kad užsidirbtume duonai, eidavome pas kaimynus, dirbdavome ūkinius darbus, karves melždavome.
Mano vyresnioji sesuo Erika, tai tiesiog eidavo per konteinerius ir maisto ieškodavo. Eidavo pas kaimynus į tvartą, taip negražiai išsireiškiant, imdavo tas bulves su lupenomis, kurias ūkininkai duodavo kiaulėms šerti. Ir mums nešdavo, mes lupdavome, valgydavome, kepdavome.
Mano vaikystėje visiškas išlikimas. Kaip išlikti, kaip išgyventi. Dėl to ir sako, kad mano istorija - kaip Pelenės“, - laidoje „Kasdienybės herojai“ apie savo gyvenimą pasakoja pašnekovas.
Negana nuolatinio bado, 35-erių Mindaugas prisimena vaikystėje matęs ir daug smurto. O galiausiai su broliais ir seserimis atsidūręs vaikų namuose.
Emigravęs į Vokietiją, Mindaugas nepamiršo savo šeimos. Jam rūpėjo iki gyvos galvos nuteistas tėvas. Todėl prieš penkerius metus nuvyko į kalėjimą aplankyti tėvo. Tačiau kodėl tėvas jį išvijo?
Mindaugas džiaugiasi gyvenantis Vokietijoje, nedideliame Emmerich miestelyje. Ten į jį niekas nepatikliai nežiūri ir gatvėje neužgaulioje, skirtingai nei Tėvynėje.
Prieš dvejus metus Mindaugas pradėjo skyrybų procesą su savo vyru, pasiturinčiu vokiečiu. Po septynerių partnerystės metų jiems išsiskirti nėra taip paprasta, o ir skyrybų sąlygos gali nustebinti ne vieną lietuvį.
Kodėl buvęs vyras jam turi atseikėti 50 tūkstančių eurų kompensaciją ir jį jau dvejus metus turi išlaikyti?
Visą interviu žiūrėkite vaizdo įraše.
Gyvenimo būdo laida „Kasdienybės herojai“ - tai stiprių asmenybių jaudinančios gyvenimo istorijos. Kas savaitę - interviu su gerai žinomais, o gal išskirtinį gyvenimo būdą pasirinkusiais žmonėmis.