„Metai tėra skaičius. Ir požiūrį į juos mes patys susigalvojame“, – laidoje „Kasdienybės herojai“ sako Vidmantas. Jis niekaip nesupranta, kodėl žmonės per šešiasdešimt užsidaro namuose, nieko nebesiekia ir, regis, patys save nurašo. O štai Vidmantas kuria planus kelioms dešimtims metų į ateitį.
O likimas Vidmantui tikrai nepadovanojo lengvo starto. Prisimindamas savo sunkią vaikystę, Vidmantas šiandien sutinka, kad sportas tapo savitu jo išsigelbėjimu. Jis užaugo su mama, kuri nuolatos gėrė. Todėl būdamas šešerių jis su broliu netgi labai apsidžiaugė atsidūrę vaikų namuose.
„Buvo išlikimas, kur gauti maisto, kur ramiai pamiegoti, kur nematyti to, kas vyksta namuose. Kai močiutė atnešdavo maisto motinai, tai vakare prasidėdavo baliai įvairūs. Susikviesdavo visą miesto, tą vadinamą ale aukštuomenę, kuri atsinešdavo gėrimų ir tą maistą, kuris buvo skirtas mums, jie ten per vieną vakarą sunaikindavo. Mes vėl likdavome alkani.
Sunkokas buvo tas gyvenimas, bet 6-erių metų pakliuvau į Vaikų namus. Dabar, kai vaikas patenka į Vaikų namus, mes jį užjaučiam, žmonės jaučia gailestį, o mums su broliu tuo metu buvo išganymas“, – sako sportininkas.
Dabar keistai skamba, kai pasaulio ultratriatlono čempionas sako, kad plaukti pradėjo dėl to, kad baseinas tuo metu jam nekainavo. O gal būtų tapęs neblogesniu dainininku.
Tačiau sporto pasiekimų dėka Vidmantas yra spaudęs ranką ko gero visiems Lietuvos politiniams lyderiams ir garbingiems šalies svečiams. Jis iki šiol prisimena pažintį su Jungtinės Karalystės karaliene Elžbieta II.
Pastarąjį dešimtmetį plaukikas bandė atkreipti viso pasaulio dėmesį į sparčiai senkančias gėlo vandens atsargas. Jis perplaukė aukščiausiai esančius pasaulio ežerus – Titikaka Pietų Amerikoje, Jeloustouną Šiaurės Amerikoje, Australijos didijį ežerą ir kitus.
Vidmantui ko gero ir dabar pašiurpsta iš šalčio oda prisiminus plaukimą Baikalo ežere. Juk 4 laipsnių vandens temperatūroje žmogus labai greitai gali numirti.
„Tikiuosi sugrįžti į sportą, tiksliau, nesugrįžti, bet tęsti tuos darbus, kurie buvo suplanuoti. Vis tiek manau, kad bus Dunojus. Manau, kad bus Antarktida. Manau, kad dar vis tiek neatsisakiau ir Lamanšo, kurį porą kartų bandžiau įveikti, bet nepavyko“, – pasikvietęs į savo namus Panevėžyje laidoje pasakoja žinomas sportininkas.
Visą interviu žiūrėkite vaizdo įraše.
Delfi projektas „Tvari Lietuva“ rugpjūčio mėnesį skyrė mums visiems gyvybiškai būtinam vandeniui. Gėlo vandens pasaulyje vis mažėja, o esamo tarša didėja. Taigi, mes šiandien jums parodysime herojus, kurie vandens dėka daro dalykus, pranokstančius žmogaus fizines galimybes.