1. Vingrių šaltiniai
Vieta: Vingrių gatvė
Po siauru ir visaip vingiuojančiu Vingrių gatvės grindiniu iki šiol srovena nedidelis upelis. Dar XVI a., 1563 m., nuspręsta, kad būtų galima panaudoti iš šių šaltinių trykštantį vandenį. Tuomet mieste įrengti mediniai vamzdžiai, kuriais pirmą kartą miesto gyventojai buvo pradėti aprūpinti vandeniu. Iš šių šaltinių ištekėjo Vingrio upelis, kuris driekėsi per visą senamiesčio teritoriją, o prie pat Valdovų rūmų įsiliejo į Vilnią.
XIX a. pradžioje Vingrių upelis buvo pradėtas dengti mūriniais skliautais, mat gyventojai skundėsi, kad upelis tapo grioviu, kuriame pilamos įvairios atliekos. Galiausiai miestui nebereikėjo šaltinių vandens, todėl upelis buvo paslėptas po miesto grindiniu.
2. Vilniaus Arkikatedra Bazilika
Vieta: Katedros aikštė
Paradoksalu, tačiau Vilniaus Arkikatedra Bazilika iki šiol daugeliui miesto gyventojų yra pakankamai slėpininga vieta. Gerokai atidžiau šią vietą patyrinėjus, nustemba netgi visko matę senieji miesto gyventojai. Pavyzdžiui, ar žinojote, kad Vilniaus Arkikatedroje, Valavičių koplyčioje, yra išlikęs įspėjamas užrašas (savotiškas prakeiksmas) visiems, kada nors pasikėsinusiems išniekinti šioje koplyčioje gulinčius kūnus ir bei sutrikdyti čia amžinai besiilsinčiųjų sielų ramybę. Stambus, didelėmis raidėmis lotyniškas užrašas „Violator huius operis infelix esto“ skelbia tokį prakeiksmą: „Tebūnie nelaimingas/prakeiktas šio kūrinio išniekintojas.“ Šis užrašas išlikęs dar iš XVI a. Per tą laiką koplyčia ir pati Arkikatedra buvo ne kartą išniekinta bei suniokota.
Beje, o ar kada esate atkreipę dėmesį į Šv. Kazimiero koplyčios kupole esančią pasislėpusią dramblio figūrą bei kitas ne ką mažiau įdomias alegorijas?
3. Paveikslas į Tilto gatvę
Vieta: Katedros aikštė
1907 m. dailininkas Mstislavas Dobužinskis, atsistojęs prie pat Vilniaus Arkikatedros ir žiūrėdamas į priešais atsivėrusią Tilto gatvę, nutapė paveikslą. Jį pavadino „Tilto gatvė Vilniuje“. Nedaugeliui žinomas tiek šis paveikslas, tiek jo dailininkas, kuris, kitaip nei jo bendraamžiai, mėgo tapyti tai, kas tuo metu buvo suprantama kaip negražu – purvinus miesto kiemelius ir įvairiausius užkaborius. 2011 m. toje vietoje, iš kurios žiūrėdamas tapė šis dailininkas, įrengtas paminklas, simboliškai primenantis paveikslo rėmą. Atsistojus prie pat jo ir žvelgiant pro tuščiavidurį rėmą, atsivers vaizdas į Tilto gatvę. Užsukus į Vilniaus paveikslų galeriją, galėsite pamatyti šio paveikslo originalą ir palyginti su dabartiniu matytu vaizdu. Neįtikėtina, bet vilniečiai taip skubėdami kartais nė nepastebi šio paminklo.
4. Šv. Kotrynos bažnyčia ir buvęs benediktinių vienuolynas
Vieta: Vilniaus g. 30
Nors Vilniuje itin daug statinių yra vadinami barokiniais šedevrais, tačiau Šv. Kotrynos bažnyčia neabejotinai nusipelno ypatingo dėmesio. Bažnyčia buvo pradėta statyti XVII a., o po to kelis sykius perstatyta ir vis įstabiau išdekoruota. Ši bažnyčia priklausė vienam turtingiausių ir didžiausių moterų vienuolynui visoje LDK – Vilniaus benediktinėms. Jos ir pasirūpino, kad po Jono Kristupo Glaubico atliktos rekonstrukcijos bažnyčią papuoštų įstabūs Simono Čechavičiaus paveikslai ir plastiškos meistrų Hedelių skulptūros, vaizduojančios Šv. Benedikto regulos šventuosius. Dabar bažnyčia atlieka koncertų salės funkciją, tad tenai esančiais įstabiais vaizdais galima pasigėrėti tik jų metu. Šių, beje, būna ir nemokamų.
5. Arklių gatvės pastatai ir kiemai
Vieta: Arklių gatvė
Nedidelė, tačiau kokia įdomi ir mažai ištyrinėta yra ši Vilniaus gatvelė! Akylesnis žvilgsnis čia ras visko – nuo gotikos, renesanso, baroko iki klasicizmo. Taigi, vienoje miesto vietoje susijungia daug skirtingų epochų, stilių ir pasakojimų. Gatvės viduryje – ten, kur yra Jaunimo teatras, anksčiau buvo įsikūrę Oginskių rūmai, užėmę nepaprastai didelę teritoriją.
