Mūsų šeimoje yra traukiami lapeliai, kas, kam ir ką dovanos. Brolis ištraukė mane ir kaip visada labai kruopščiai ir iš širdies išrinko man dovaną. Visas patenkintas nunešė supakuoti į saloną. Žinoma, kad salonas pilnas linksmų, daugiausia vyriškos giminės ir ne tokių linksmų „paskutinės minutės“ žmogelių. Tikras šventinis chaosas. Ir, aišku, kam laukti, kol supakuos, jei dar reikia į parduotuvę užsukti, juk mama tikrai bus kokios majonkės pamiršusi nusipirkti, kažkas dar stalo servetėlių išsiųstas bus, na, bet dabar ne apie tai.
Tai ir grįžta brolis namo visas nusiminęs, nes dovana... ėmė ir pradingo. Na, ne visai pradingo, truputį pasiklydo. Pasirodo, kažkas tiesiog ne savo dovaną pasiėmė. Koks gi skirtumas, kad atneši supakuoti degtukų dėžutės dovaną, o išsineši keliolika kartų didesnę dėžę. Juk namuose irgi nepastebėjai, kad žmona iš brunetės į blondinę pavirto. Bet vėlgi ne apie tai šįkart.
Na ir, aišku, kaip gyvenant šiais socialinių medijų laikais, nepasitelksi jų į pagalbą pradingusios dovanos beieškant. Ir valio, valio – Kalėdų rytą detektyvas buvo išnarpliotas. Į mano žinutę facebooke apie pasiklydusią dovaną atsiliepta. Tiesa, vyriškis turėjo būti gan nustebęs gavęs dovanų moterišką rankinę. Būtų buvę smagų pamatyti tiek gavėjo, tiek dovanotojo veido išraiškas išpakavus dovaną.
Bet svarbiausia, kad dovana pasiekė savo adresatą. Pati nebuvau labai nusiminus, kad reikėjo palaukti. Nors banalus posakis, bet juk išties ne dovanose laimė. Aš mačiau, koks nusiminęs buvo mano brolis, ir žinau, kad dovaną rinko su meilė, o tai svarbiausia. O dabar visi dar turim ir linksmą prisiminimą.
Pamoka – nepakuok paskutinę minutę, o jei vis dėlto taip nutinka, nepaleisk iš akių dovanos nei 5 minutėms.
Ši istorija dalyvauja konkurse „Mano Kalėdų stebuklas“. Jei ir jūs turite šventinį prisiminimą, kuris iki šiol užima svarbią vietą jūsų širdyje, rašykite savo istoriją adresu konkursas@delfi.lt ir laimėkite puikius prizus.