Sūnus Kalėdoms paprašė išsvajoto žaislo, tačiau pamačiusi jo kainą Oksana nuščiuvo: iš kur paimti tokius pinigus?

Norėčiau pasidalinti kalėdiniu stebuklu, kuris įvyko šiais metais, lapkričio 24 dieną. Turiu du vaikus: 6 metų berniuką ir 2 metų mergaitę. Artėjant Kalėdoms, visi laukia dovanų. Šiais metais taip išėjo, kad dovanoms labai daug pinigų skirti negalėjau, nes tik dabar žadu grįžti į darbą po dvejų metų motinystės atostogų. Tačiau vaikams pasakiau, kad laiškus Kalėdų Seneliui vis vien būtinai parašytų.

Mažoji dar tik žengia į šio pasaulio platybes, o berniukas jau pakankamai gerai orientuojasi savo noruose. Taigi, šešiamečio noras: „Lego Titanic“ laivas. Kodėl? Visados bandau vaikus sudominti kažkuo išskirtiniu, tad vieną kartą su mažuoju peržiūrėjome filmą „Titanikas“. Nuo to ir prasidėjo jo ir mano kelionė po „Titaniko“ platybes: „Titanikas“ per „YouTube“ , „Titaniko“ piešiniai, „Titaniko“ dėliojimas iš jau turimų kaladėlių. Žinokite, buvau labai nustebusi, kokio gerumo laivelius jis pagamindavo iš atminties. Ateina, parodo man, sakau:
– Ką čia sudėliojai?
– Čia mini Titanikas, – sako.

Galvoju: „Na, ok, „Lego“ juk ne telefonas ar planšetė, po kuriuos dieną ir naktį klaidžioja vaikai. Kodėl gi ne, reikės apie tai pagalvoti.“ Tačiau mane ištiko nedidelis šokas, kai sužinojau, kad to „Lego“ rinkinio kaina – apie 1000 eurų! „Oh no, – galvoju. – Iš kur tiek surinkt? Ko prašyt?“ Pamąsčiau, kad jo svajonė šiuo metu man nei ranka, nei mintimis nepasiekiama – nusiraminau ir pradėjau galvoti apie kuklesnę alternatyvą.

Bet tos minties apie „Titaniką“ kažkodėl niekaip negalėjau paleisti – vis sukosi galvoje, vis skambėdavo mintyse tas žodis „Titanikas“. Na, ir kulminacijos pradžia. Veždama vaikus į darželį kas rytą klausausi radijo, per kurį išgirdau, kad Kalėdų proga yra pildomos svajonės už 200, 1000 ir 10 tūkst. eurų. Visą mėnesį aš klausiausi žmonių svajonių ir vieną dieną, jau prieš pat tos akcijos pabaigą nusprendžiau, kad mano vaiko svajonė yra tikrai pakankamai reali tokiam projektui, o ir pasiskaičiusi žmonių svajones, įsitikinau, kad niekas tokios dovanos dar neprašė. Nuvežusi vaikus į darželį, užpildžiau ir nusiunčiau sūnaus svajonę. Buvau įsitikinusi – ji laimės.

Kitas rytas, vaikai į mašiną ir vėl į darželį. Prieš pat atiduodant 2 metukų mažiukę girdžiu per radiją: „Dienos prizą laimi Oksanos vaiko svajonė.“ Tai reiškia, kad pati svajonė toliau varžosi konkurse, o mes gaunam dienos prizą. Gerai, galvoju, tai dar ne pabaiga, tikslas dar nepasiektas, laukiam toliau.

Ir štai tas penktadienis, kai bus išpildyta paskutinė svajonė už 1000 eurų. Atvažiuoju prie darželio, lieka 1 minutė iki svajonės paskelbimo, sakau:
– Dabar visi tyliai ir kantriai laukiam. Klausomės ir staiga:
– Šiandienos 1000 eurų vertės svajonės išsipildymą laimi... Tada skambutis į mano telefoną… Titanikas mūsų!

Iš vienos pusės buvau labai laiminga, o iš kitos labai nuliūdusi, todėl, kad tikėdama, jog laimėsim, savo mažiukei nepaprašiau „Lego“ ar „Playmobil“. Detalės ten didesnės, ji taip pat mėgsta dėlioti. Ir taip, kaip nepaleido manęs mintis apie „Titaniką“, taip ir dabar man įstrigę, kad mažoji juk liko be Kalėdų stebuklo.

Ši istorija dalyvauja konkurse „Mano Kalėdų stebuklas“. Jei ir jūs turite šventinį prisiminimą, kuris iki šiol užima svarbią vietą jūsų širdyje, rašykite savo istoriją adresu [e-mail] ir laimėkite puikius prizus.