2008 m. pirmojo sūnaus gimimo proga nuo savo mylimo tėčio dovanų gavau auskarus. Jie buvo auksiniai, su žydros spalvos cirkoniais, pagaminti pagal individualų užsakymą. Ši dovana man buvo be galo brangi ir tikrai ne finansine prasme, bet kaip meilės, dėkingumo, šilumos simbolis.
Po metų dėl sunkios ligos mano tėtis mirė. Kiekvieną kartą įsisegdama auskarus prisimindavau tėtį ir ryšį, kuris mus siejo. Praėjusių metų vasarą atostogaudama pajūry pamečiau vieną auskarą. Buvo be galo gaila, todėl patalpinau skelbimą socialiniuose tinklapiuose su prašymu padėti. Deja, taip niekas ir neatsiliepė, susitaikiau su praradimu.
Gruodžio mėnesį ieškodama kalėdinių dovanų užėjau į vieną auksinių dirbinių parduotuvę-lombardą Vilniuje ir mano nuostabai vitrinoje pamačiau savo pamestą auskarą. Buvo parduodamas kaip aukso laužas. Pardavėjas papasakojo, kad prieš kelias savaites į lombardą jį atnešė vyras, sakęs, kad rado Palangoje. Nieko nelaukusi nupirkau tą auskarą. Tikiu Kalėdų stebuklais, kitaip negaliu paaiškinti to, kas įvyko…
Ši istorija dalyvauja konkurse „Mano Kalėdų stebuklas“. Jei ir jūs turite šventinį prisiminimą, kuris iki šiol užima svarbią vietą jūsų širdyje, rašykite savo istoriją adresu konkursas@delfi.lt ir laimėkite puikius prizus.