– Papasakokite, kas jus atvedė į mokslo pasaulį?
– Viskas prasidėjo tuomet, kai pasirinkau farmacijos studijos Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Ten studijuodama supratau, kad įvairių farmacinių formų gamyba man yra labai įdomi sritis. Dar būdama studente šia tema vykdžiau magistrinį darbą. Vėliau, baigusi farmacijos studijas, įstojau į doktorantūrą. Baigusi pasilikau dirbti universitete. Šiandien dirbu ne tik mokslinį darbą, bet ir turiu galimybę visas savo žinias perduoti jaunajai kartai.
– Papasakokite, kokia yra mokslininko kasdienybė?
– Ji yra labai įvairi, nes niekada negali žinoti, su kokiais iššūkiais teks susidurti. Įprastai 7-8 valandą jau būnu darbe, esu vyturys. Savo darbotvarkę dažniausiai žinau iš vakaro, būna tik minimalios korekcijos. Kažkurį laiką galiu vykdyti mokslinius tyrimus, vėliau juos analizuoti, kadangi dirbu ir pedagoginį darbą, vyksta paskaitos, laboratoriniai darbai studentams. Mano darbovietėje sudarytos puikios sąlygos verslios ir įvairiapusės asmenybės lavinimui, vyksta nuolatinis bendradarbiavimas su verslo įmonėmis, savo gautus rezultatus dažniausiai pritaikome praktikoje ir paverčiame juos rezultatais, kuriuos žmonės galėtų naudoti. Taip pat vadovauju vienai iš Farmacijos fakulteto katedrai ir podiplominėms studijoms. Pandemija mus privertė reaguoti, tad parengėme imunoprofilaktikos kursų programą vaistininkams. Šiuo metu beveik 300 vaistininkų įgijo kvalifikaciją ir gali skiepyti žmonės vaistinėse įvairiomis vakcinomis.
– Kokių keisčiausių mitų apie mokslininkus teko girdėti?
– Vienas iš pagrindinių, kad mokslininkai yra nuobodūs žmonės ir su jais galima kalbėtis tik apie mokslą. Šitą galiu drąsiai paneigti. Mokslininkai yra labai įdomūs žmonės, turi labai daug užsiėmimų ir nesvarbu, kad poilsio metu mintys dažnai sukasi apie vykdomą veiklą, lygiai taip pat smagu užsiimti kita veikla. Kitas mitas – kad mokslininkai kalba moksline kalba ir paprastas žmogus nesupras, ką jie nori pasakyti. Šitas mitas priklauso nuo situacijos, nuo to, kokioje aplinkoje esi. Trečias mitas – kad jie niekada neturi laiko, yra užimti, ir visi, paskambinę sako: „Ar galiu kelias minutes sutrukdyti“. Jei jau atsiliepiau, trukdyti galima ilgai. Viskas priklauso nuo žmogaus asmeninių savybių, kaip jis susitvarko savo darbotvarkę, kaip išdalina paroje esančias valandas. Tad laiko visada yra.
– Ne paslaptis, kad mokslininkai užsienyje uždirba daugiau, niekada nesvarstėte galimybės išvykti svetur?
– Labai daug dalyvauju įvairiose konferencijose, stažuotėse, esu aplankiusi daug šalių universitetų ir esu susipažinusi su ten esančia įranga ir galimybėmis, bet niekada nekeisčiau savo darbo vietos į darbo vietą užsienyje, man gerai gyventi Lietuvoje, vykdyti tuos darbus. O ir gamta, nepaisant to, kad kitų šalių yra graži, Lietuvos man yra gražiausia ir tinkamiausia.
– Kaip anksčiau žiūrėjo į moteris mokslininkes ir šiandien? Ar daug kas pasikeitė? Ar anksčiau tekdavo susidurti su kokia nors diskriminacija šioje srityje?
– Moteriai mokslininkei konkuruoti su mokslininkais vyrai yra truputį sunkiau, nes dėl motinystės suderinimo su mokslu ir darbu atsiranda tam tikrų iššūkių ir sunkumų. Norint užimti tokią pačią poziciją kaip mokslininkui vyrui, reikia turėti tam tikrų asmeninių savybių. Manau, kad lygybės šiandien dar negalime dėti, bet artėjame prie to, kad ta lygybė atsirastų. Diskriminacijos šioje srityje tikrai nėra. Vis dažniau ir moterys yra įvairiose vadovaujančiose pareigose. Tikrai daug sutinku moterų, visos jos ambicingos, turinčios savo tikslą, žino, ką daryti ir kaip tą tikslą pasiekti.
– Ar daug teko ir tenka paaukoti vardan darbų, karjeros, mokslo?
– Paaukoti netenka tik tuomet, kai vykdoma veikla yra tau miela. Darbas kartais tampa poilsiu. Todėl savo veiklos auka negalėčiau pavadinti. Galbūt sunkiau buvo derinti visą vykdomą veiklą su motinyste, bet tai laikinas laikotarpis, vaikai paauga, laikai keičiasi.
– Praėjusiais metais už savo darbus jūs buvote apdovanota Lietuvos mokslo premija. Tyrinėjate veikliąsias vaistines medžiagas ir kuriate technologijas, kurios šias veikliąsias medžiagas veiksmingiausiai pristatytų į reikiamą žmogaus organą. Gal galite paprastai papasakoti, kas tai yra ir kuo tai gali padėti žmonijai?
– Žmonės kiekvieną dieną naudoja daug įvairių vaistų: tablečių, tepalų ir pan. Mano darbo tikslas yra sukurti tokius vaistus, kurie būtų saugūs, o žmogui juos pavartojus būtų juntamas kuo geresnis efektas. Taip pat dirbame su įvairiais augaliniais preparatais. Kai kam jie atrodo tik gražiai lauke augančios gėlės, tačiau juose yra daug įvairių biologiškai aktyvių medžiagų. Mūsų tikslas yra surasti sąlygas, kaip tas medžiagas teisingai paimti ir teisingai iš jų pagaminti vaistą, kad vartotoją pasiektų saugus, kokybiškas bei efektyvus produktas. O pati premija džiugina, nes tokie darbai farmacijos srityje buvo pastebėti pirmą kartą. Tai patvirtina, kad tokie darbai Lietuvai yra reikalingi.
– Bet tokie darbai yra ilgalaikis procesas, tiesa? Kiek metų užtrunka?
– Premija buvo skirta už 15 metų veiklą, tad iš kiekvieno mokslinio darbo, kurį pradedame, tikrai nereikia tikėtis greito rezultato. Tai kantrus darbas, kurį dažnai lydi nusivylimai ir atradimai.
– Kantrybė viena iš kertinių mokslininko savybių?
– Kantrybė, idėjos turėjimas, geros komandos suformavimas, nes vienas niekada darbų nepadarysi.
– Ar jaunoji karta turi tos kantrybės?
– Man labai sekasi. Žmonės, su kuriais dirbu, yra be galo iniciatyvūs, mylintys savo darbą, atsidavę ir kantrūs, nes mokslininkai dažnai neturi darbo valandų. Jei turime idėją, reikia ją padaryti, reikia dirbti neskaičiuojant valandų.
– Kurį savo darbą išskirtumėte kaip vertingiausią? Tą, kuris pareikalavo daugiausiai jėgų?
– Sudėtingiausias būtų pastarųjų metų gautų rezultatų pagrindu patvirtintas tarptautinis patentas kvapiosios aniužės eterinių aliejaus emulsijai kaip antiaritminiam vaistui. Labai tikiuosi, kad jį pavyks padaryti iki galo, sutvarkyti visus dokumentus ir galėsime prisidėti prie visuomenės sveikatos gerovės, sprendžiant širdies ritmo sutrikimų problemas.
– Tai išrasti, sukurti yra vienas etapas, paskui laukia dokumentų darbas?
– Sutvarkyti visus dokumentus tikrai yra ilgas etapas. Nes išgėrus preparatą jis veiks ne tik širdį, bet ir kitus organus.
– Kaip manote, ar mokslas užima tinkamą vietą Lietuvoje? Ar mokslininkai yra tinkamai įvertinami?
– Aš esu žmogus, kuris skųstis nemėgsta, dažnai susitaikau su ta situacija, kuri yra. Manau, daroma viskas, kad mokslininkai būtų tinkamiau įvertinami, bet šiandien Lietuvos galimybės yra tokios, kokios yra. Optimistiškai tikiu, kad sąlygos gėrės. Jaunimas, net ir gaudami mažesnį atlyginimą, noriai įsitraukia į veiklą. Be to, šiuo metu mokymo įstaigos turi įvairią pažangią aparatūrą, kurios dėka gali dalyvauti įvairiose konkurencingose projektinėse veiklose ir taip papildomai gauti lėšų.
Balsuoti už Jurgitą Bernatonienę galite ČIA.