Balsuoti galite ČIA.
– Seimo pirmininke tapote iššūkių kupinu laikotarpiu: pandemija, karas, infliacija... Kas jums pačiai buvo sunkiausia?
– Eidamas į tokias pareigas, iš anksto neįsivaizduoji, arba gali tik spėti, koks bus darbo ritmas, kiek laiko, pastangų tai atims. Iš tiesų iššūkių buvo labai daug. Ne tik pandemija, bet ir hibridinė ataka, karas Ukrainoje, bet, prisiėmus atsakomybę, stengiesi maksimaliai dėti pastangų, kad pateisintum tiek žmonių, tiek kolegų, kurie man patikėjo šį atsakingą darbą, pasitikėjimą.
– Natūralu, kad būdama Seimo pirmininke nuolat esate dėmesio centre. Kaip susidorojote su gaunama kritika?
– Šis klausimas apie kritiką man primena Madeleine Albright, kuri, tapusi valstybės sekretore JAV, sulaukė žiniasklaidos klausimų, kodėl priaugo svorio. Ji atsakė, kad tai ne svoris, tai jos oda taip užaugo. (Šypsosi.) Manau, kad ji yra viena iš moterų politikių, iš kurių galima pasimokyti aštrių įžvalgų, humoro ir gebėjimo atsilaikyti sunkiose situacijose. O šiaip žmogus, pasirinkęs eiti politiko keliu, turi laukti to, kad bus ir kritikos, ir nemalonių užsipuolimų, ir pagrįstų pastabų. Reikia stengtis objektyviai atsirinkti, kuomet kritika yra konstruktyvi ir nurodo į kažką, ką gali pagerinti, o kuomet ji yra susijusi su tuo, kad kažkam nepatinki dėl savo akių spalvos. Tą visi politikai privalo išmokti daryti, to mokausi ir aš.
– Ar dažnai užkalbina jus žmonės gatvėje?
– Pakankamai dažnai, bet man kažkokio didelio lūžio čia nebuvo, nes dar prieš ateinant į politiką, kai buvau šachmatų čempionė, kasdien susidurdavau su pozityviu dėmesiu. Dabar skirtumas tik tas, kad dėmesys ne visada yra pozityvus, bet dažnokai tenka stabtelti ir pasikalbėti. Paprastai 9 kartus iš 10 tai yra pozityvios, naudingos ir malonios žmonių įžvalgos ar nuomonės.
– Ar daug panašumų tarp šachmatų ir politikos? Kiek žingsnių į priekį reikia čia numatyti?
– Panašumų yra. Šachmatai yra naudingas žaidimas kiekvienam žmogui, nes ugdo tokias savybes, kaip gebėjimą susikoncentruoti, numatyti savo veiksmų pasekmes, galų gale pagarbą taisyklėms. O paralelių tarp politikos ir šachmatų yra, bet yra ir esminių skirtumų. Vienas jų, kad šachmatuose yra labai aiškios taisyklės, dėsniai, kuriais vadovaujasi kiekvienas žaidėjas. O politikoje taisyklės yra kur kas mažiau apibrėžtos, todėl ją galima būtų palyginti su Simultanu, kai tuo pat metu žaidi bent su 20 ar 30 žmonių ir galvoje turi turėti daug lentų.
– Jei kalbėsime apie moteris politikoje, ar Lietuvoje dar yra daug to stereotipinio požiūrio? Ar jums pačiai teko su juo susidurti?
– Savo politinėje karjeroje ir kelyje, tampant Seimo pirmininke, man neteko patirti kažkokių nemalonių incidentų. Atėjau iš tos srities, kur labai daug vyrų, gal todėl klausimų dėl mano mergaitiškumo niekada nekildavo. Šachmatuose savo jėgomis iškovojau pripažinimą be jokių nuolaidų.
Šiandien Seimo posėdžių salėje yra stebimas toks nekorektiškų pasisakymų suaktyvėjimas, bet aš tai siečiau su moterų lyderyste. Tiek politikoje, tiek kitose srityse jų vis daugėja ir yra tam tikras siauras segmentas vyrų, kuriuos ta lyderystė verčia jaustis nepatogiai. Tie menkinantys pasisakymai apie mergaitiškus pokalbius arba apie tai, koks yra šeiminis statusas vienos ar kitos moters, yra susiję su tokiu netikrumu ir bandymu tiesmukai įsitvirtinti tiems, kas jaučiasi kiek sutrikę dėl moterų įdirbio.
– Jums gal padeda ir tai, kad šeimoje yra vyriška kompanija?
– Esu vienintelė moteris šeimoje. Turiu keturis sūnus ir vyrą. Be to, dabar esu lydima dviejų vyrų apsauginių, tai tenka vaikščioti su septyniais vyrais. Pakankamai tvirtai jaučiuosi. (Šypsosi.)
– Ar lieka laiko tiems penkiems vyrams?
– Laikas visada yra iššūkis, būnant Seimo pirmininke, partijos pirmininke ir keturių sūnų mama, nes nuolat tenka ieškoti kompromisų tarp įvairių svarbių mano vaidmenų ir atsakomybių. Bet aš tai priimu kaip duotybę, suprantu, kad dabar yra toks etapas, ir džiaugiuosi, kad šeima palaiko mano pasirinkimus.
– Ką veikiate laisvalaikiu?
– Labai mėgstu eiti pasivaikščioti, klausyti muzikos, skaityti knygas. Bet sau laiko skiriu tik tada, kai visi vaikai užsiėmę. Aš vertinu ramybę, nes tiek politinėje veikloje, tiek šeimoje yra daug šurmulio, daug bendravimo, tai yra natūralu ir gerai, bet balansui reikia ramybės, kai gali tiesiog pamąstyti.
– Ko norėtumėte palinkėti Lietuvos moterims?
– Linkėčiau turėti palaikymą savo sprendimams. Labai svarbu moteriai turėti galimybę save realizuoti kaip žmogų savo pasirinktoje srityje. Kartais, deja, visuomenės primestos rolės pakiša koją, siekiant visapusiškos realizacijos, o kartais pakiša koją tiesiog objektyvios aplinkybės, kai moteris prisiima didesnę atsakomybę už vaikus ar už vyresnio amžiaus giminaičius. Man norisi palinkėti, kad Lietuvos moterys turėtų galimybę ir palaikymą iš savo aplinkos, kuri leistų gyventi visapusiškus ir savo svajones leidžiančius įgyvendinti gyvenimus.