Daugelis PMDS ir PMS simptomų panašūs: tai emocinis dirglumas, apetito praradimas arba padidėjimas, krūtų tempimo jausmas. Tačiau PMDS taip pat pasireiškia itin sunkia emocine būsena ir kraštutinėmis ar net suicidinėmis mintimis.

„Ta savaitė yra išbraukta iš mano gyvenimo ir tik norisi prasėdėti savo kambaryje bei pralaukti“, – patirtimi dalijosi viena iš Bendra.lt kalbintų herojų. Šios svetainės parengtame audiopasakojime – trijų moterų, patiriančių itin sunkių PMDS simptomų, asmeninės patirtys.

O atsiųstame pranešime spaudai įžvalgomis sutiko pasidalinti gydytoja psichiatrė Gabrielė Germanavičienė ir ilgametę ginekologo patirtį sukaupęs Vytautas Klimas.

Perspėjame, kad turinyje minimos kraštutinės ir suicidinės mintys.

Kaip ir PMS, moteriai, kamuojamai PMDS, simptomai pasireiškia maždaug savaitę iki mėnesinių ir baigiasi vos joms prasidėjus. Įdomu tai, kad labai stiprios kraštutinės ar suicidinės mintys gali dingti vos per parą. Todėl pacientei įtarus PMDS labai svarbu stebėti simptomų cikliškumą. Tam prašoma vesti specialų simptomų žurnalą.

PMDS koreliacija su depresija ypač aukšta. Atrasta, kad priešmenstruaciniu laikotarpiu smegenų dalyse, kurios atsakingos už emocijų reguliavimą, vyksta stiprūs šią funkciją sunkinantys pokyčiai. Vieno tyrimo metu skenuojant smegenis pastebėta, kad sunkiais PMS atvejais smegenų veikla turi panašumų su depresiją išgyvenančių žmonių. Pastarųjų metų tyrimai skelbia, kad moterys su PMDS depresiją patiria aštuonis kartus dažniau.

Nors sindromas gydytojams žinomas daugybę metų, atsakymų turime labai mažai ir tiksli PMDS priežastis dar nėra nustatyta, tačiau manoma, kad tai susiję su estrogeno lygio kintamumu moters ciklo metu.

Diagnozavus PMDS pacientei iš pradžių turėtų būti pasiūlyti natūralūs gydymo būdai, tokie kaip mitybos ir miego sureguliavimas, pakankamo fizinio aktyvumo užtikrinimas, raminamieji žoliniai preparatai, psichoterapija. Jei minėtų priemonių neužtenka, hormonus bandoma sureguliuoti medikamentiniu būdu – kontraceptikais arba antidepresantais.

Psichiatrė G. Germanavičienė ir ginekologas V. Klimas sutinka, kad medikų bendruomenėje trūksta bendradarbiavimo šia tema. Tiek šeimos gydytojas, tiek psichiatras, tiek ginekologas privalo turėti pakankamai žinių apie šį sutrikimą tam, kad galėtų jį atpažinti ir paskirti atitinkamą gydymą. Deja, kalbintų moterų patirtys liudija, kad dažnai PMDS simptomai lieka tinkamai neįvertinti. Dažnai neatsižvelgiama į simptomų cikliškumą ir jie priskiriami depresijai, todėl skiriamas nulatinis gydymas antidepresantais.

Tačiau naujosios kartos mokslininkai vis dažniau kalba apie nemedikamentines alternatyvas. Psichiatrė G. Germanavičienė pasakoja, kad Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė šiemet planuoja atlikti tyrimą, kuriame bus tiriamas lietuvės neuromokslininkės Emilės Radytės kompanijos „Samphire Neuroscience“ sukurtas prietaisas, kuris elektromagnetiniais impulsais slopina moterų, patiriančių PMDS, simptomus.

Lietuvoje reikiamos pagalbos moterys dažnai nesulaukia ne tik dėl informacijos stokos, bet ir dėl vyraujančios PMS stigmos. Moterų patirtys liudija, kad sunkūs PMS simptomai neretai pačių moterų rate yra numenkinami ir priimami kaip duotybė, su kuria reikia tiesiog susitaikyti.

Šiuo pasakojimu norima paskatinti visas moteris daugiau dėmesio skirti savo sveikatai, o jeigu priešmenstruacinis laikotarpis itin sudėtingas, nebijoti prašyti specialistų pagalbos.

Audiopasakojimo galite klausyti ČIA.

Pagalbos telefonai:
Psichologinės pagalbos tarnyba Telefono numeris Darbo laikas
Jaunimo linija Budi savanoriai konsultantai 8 800 28888 I-VII, visą parą
Vaikų linija Budi savanoriai konsultantai, profesionalai 116 111 I-VII, 11:00 - 23:00
Linija Doverija (rusų kalba paaugliams ir jaunimui) Emocinę paramą teikia: savanoriai moksleiviai 8 800 77277 II–VI, 16.00 - 20.00
Pagalbos moterims linija Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai 8 800 66366 I-VII, visą parą
Vilties linija Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai 116 123 I-VII, visą parą
Krizių įveikimo centras Konsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g. 97, Vilnius, http://www.krizesiveikimas.lt) +370 640 51555 I-V 16.00–20.00, VI 12.00–16.00
Dingusių žmonių šeimų paramos centras (teikiama pagalba nuo smurto nukentėjusiems asmenims - artimoje ir neartimoje aplinkoje, nusikalstamų veikų) +370 670 527 25 centras1@missing.lt
Skambučius į visas linijas apmoka SADM iš Valstybės biudžeto lėšų.
„Sidabrinė linija“ – draugystės pokalbiai, emocinė ir informacinė pagalba vyresnio amžiaus žmonėms. Budi profesionalūs konsultantai +370 80080020 www.sidabrinelinija.lt pasikalbekime@sidabrinelinija.lt I-V 8.00-22.00, VI-VII 11.00-19.00
Emocinė parama internetu
„Vaikų linija“ Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.vaikulinija.lt Atsako per 36val.
„Jaunimo linija“ Registruotis ir rašyti svetainėje: https://jaunimolinija.lt/lt/pagalba/pagalba-pokalbiais-internetu/ Pokalbiai internetu (angl.chat) Kasdien nuo 18 iki 24 val. Emocinė parama elektroniniais laiškais "Jaunimo linijoje" neteikiama
„Vilties linija“ Rašyti svetainėje: http://paklausk.kpsc.lt/contact.php arba vilties.linija@gmail.com Atsako per 3 darbo dienas
„Pagalbos moterims linija“ Rašyti el. paštu: pagalba@moteriai.lt Atsako per 3 darbo dienas
Psichologinės konsultacijos Rašyti el. paštu: psyvirtual@psyvirtual.lt.Daugiau informacijos svetainėje: http://www.psyvirtual.lt Atsako per 2 darbo dienas
Pagalba nusižudžiusių artimiesiems Rašyti el. paštu: laukiam@artimiems.lt Atsako per 2-3 darbo dienas
Krizių įveikimo centre (Antakalnio g. 97, Vilnius, www.krizesiveikimas.lt) budi psichikos sveikatos specialistai, su kuriais galite pasikonsultuoti atėję arba per Messenger ar Skype be išankstinės registracijos ir nemokamai. Į budinčius psichologus bus galima kreiptis darbo dienomis 16-20 val., šeštadieniais 12-16 val. Visa papildoma informacija – puslapyje www.krizesiveikimas.lt. Pagalba nusižudžiusių artimiesiems: savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt Vaikų ir paauglių krizių intervencijjos skyrius. Veikia visą parą. (+370-5) 275 75 64.