Delfi kalbinta gydytoja sako, kad kadaise numesti nemažą antsvorį ragino ir vieną savo klinikos darbuotoją. J. Tulčina įsitikinusi, kad kiekvienas žmogus turi rasti savyje stiprią motyvaciją, kad sugebėtų tinkamai rūpintis savo kūnu. Taip nutiko ir minėtu atveju.
„Ji buvo puiki gydytoja, aš pasakiau jai: „Negali konsultuoti žmonių mitybos klausimais turėdama didelį antsvorį, bet galiu nemokamai suteikti visus reikalingus tyrimus, ištirti, kokie produktai tinka imuninei sistemai, o kokie ne, sudaryti mitybos planą – griežtai jo laikantis svoris tikrai nukris.“ Be to, suteikiau galimybę nemokamai atlikti atlikti žarnyno valymą, limfodrenažinį masažą. Bijodama netekti darbo ji viską padarė – ir pasiekė tikslą. Svoris sumažėjo, sveikata pagerėjo. Padariau gerą ne tik jai, bet ir sau. Kokia tuo metu buvo jos motyvacija? Baimė netekti darbo. Kito baimė gali būti susijusi su padidėjusia rizika susirgti onkologinėmis ligomis, patirti insultą, infarktą. Dėl uždegiminių procesų nutukimo fone gali nusidėvėti sąnariai, dėl to vėliau atliekamos sąnarių pakeitimo operacijos. O operacija – tai juk visada stresas, rizika dėl tromboimbolinių komplikacijų“, – sako gydytoja.
Ji tikina, kad žmonės, turintys didesnį antsvorį, linkę kreiptis pagalbos ir imtis priemonių tik tada, kai išgirsta kokią nors baisią diagnozę. Vis dėlto, anot J. Tulčinos, savimi rūpintis reikia nuolat ir stengtis nepasiekti kritinės būklės.
„10 metų dievinau garsųjį italų prekės ženklą „Dolce&Gabbana“. Didžiausi jų drabužių dydžiai buvo 48–50. Dabar jie siekia ir 56-tą. Puiku, kad garsūs dizaineriai puošia ir apkūnias moteris, vis dėlto liūdna, kad tai vyksta nutukimo pandemijos fone. Susitaikę su savo kūnu žmonės stipriai rizikuoja. Nors reklama, skatinanti pamilti save tokį, koks esi, iš esmės yra gera, vis dėlto tai užmigdo žmonių su antsvoriu motyvaciją stengtis. Aš kaskart bandau rasti tinkamus žodžius, komunikuoti apie tai, kodėl nereikia susitaikyti su papildomais kilogramais. Manau, niekada nereikia sustoti galvoti, kad papildomi kilogramai jums visiškai nenaudingi“, – tikina J. Tulčina.
Didelis antsvoris mažina gyvenimo kokybę
Anot pašnekovės, antsvoris sukelia ne tik didžiulį nepatogumą bei mažina gyvenimo kokybę, darbingumo lygį, bet laikui bėgant tampa našta sau ir artimiesiems.
„Po kurio laiko antsvorį turintį ligonį turės prižiūrėti visa šeima. Kodėl? Tik todėl, kad jis susitaiko su „body positive“ idėja, galvoja, kad nebereikia stengtis. Kur atsakomybė? Aš tą taikau ir pati sau – neturiu teisės atrodyti kitaip, o juk norisi ir torto, ir kitų skanėstų. Aš neturiu teisės priaugti svorio ir kaip specialistė – jei pas mane ateitų žmonės, norintys numesti svorio, o aš sverčiau 100 kg., ar manimi kas patikėtų? Juk tada meluočiau kitiems, – teigia gydytoja. – Mane šitas faktas labai motyvuoja, padeda tvarkytis su savo kūnu. Po patirtų 5 operacijų ir visko, kas man buvo pašalinta, suprantu, kad mano organizmo resursas yra žymiai mažesnis. Visų tų, kurie yra apkūnūs, resursas taip pat mažėja, medžiagų apykaita lėtėja. Maisto atžvilgiu aš nebegaliu leisti sau net to, ką galėjau leisti prieš 5 metus – dabar mano porcijos ypatingai minimalios, o produktus stengiuosi valgyti tik tuos, kurie man tinka.“
J. Tulčina prisipažįsta nemėgstanti ir sporto – pasak jos, kaskart reikia prisiversti pajudėti ir įveikti savo tingumą. Ji tikina nemėgstanti maudytis ir šaltame vandenyje, vis dėlto žino, kad išsimaudžiusi pagerbs savo kūną ir suteiks naudą sveikatai.
„Lygiai tas pats su maistu – nevalgyti bet ko yra elementari pagarba sau, savo kūnui. Kaip kompensaciją, pavyzdžiui, nusiperku labai gražią suknelę“, – šypsosi J. Tulčina.
Vietoj kaloringo maisto – kompensacija sau
Kiekvienas žmogus, anot Delfi pašnekovės, turi galimybę rasti kažkokią kompensaciją sau už tai, kad kažkurioje srityje save riboja. Tai gali būti kelionės, suknelės, gėlės, geri kvepalai, sako gydytoja.
„Pagalvok, kas tave džiugins – bet tai neturi būti bet koks sotus, nesveikas maistas, reikia ieškoti kitokios alternatyvos. O juk dabar taip madinga būti gurmanu, ragauti įvairius skonius, eiti į populiarius restoranus, – sako ji. – Aš pati kartais mėgstu lankytis geruose restoranuose, bet atidžiai žiūriu, ką valgyti. Žinote, kodėl einu į vieną madingą vietelę? Nes ten yra žiedinių kopūstų su humusu, kuris sumaišytas su morkų tyre. Aš gaunu gražiai, skaniai, kitaip negu kitur, bet tai, kas man tinka.“
J. Tulčina vis dėlto pabrėžia, kad jei kavinėse ar restoranuose žmonės valgytų kasdien, kūnas nepadėkotų.
„Sumaišyti įvairūs skoniai – nors tobulai kvepia ir atrodo labai gerai – kartais nėra naudingi organizmui. Reikia suvokti, kad daugelis ingredientų ne visada dera tarpusavyje, organizmas gali imti nekokybiškai virškinti maistą. Gali atsirasti įvairūs simptomai, tokie kaip pilvo pūtimas, vidurių užkietėjimas, sunkumas, lėtinis nuovargis, galvos skausmai, pagreitėjęs širdies ritmas. Žmonės dažnai nesupranta, kad tai yra uždelstos alergijos maistui pasekmės. Tai reikia aiškiai suvokti ir stengtis nuolat save prižiūrėti, taip pat mąstyti, ką dedi į burną, kad ir kur bebūtum“, – sako pašnekovė.
