– Papasakokite, kas yra PMDS?
– Priešmenstruacinis disforinis sutrikimas (PMDS) yra sunki priešmenstruacinio sindromo (PMS) forma. PMS sukeliami fiziniai ir psichologiniai simptomai, elgesio pasikeitimai moterims pasireiškia antroje mėnesinių ciklo pusėje, mažiausiai 5-7 dienos iki mėnesinių. Jos jaučia nerimą, sudirgimą, depresijos simptomus, nuotaikos svyravimus, būdingi miego sutrikimai, nuovargis, krūtų tempimas, padidėjęs svoris, galvos skausmai, apetito pokyčiai, viso kūno skausmai ar „paburkimo“ jausmas. Remiantis mokslinių studijų duomenimis, bent vieną PMS simptomą jaučia 50-90 procentų moterų, o simptomus, kurie sutrikdo kasdieninę veiklą – 10-30 procentų moterų. PMDS atveju moterys jaučia mažiausiai penkis skirtingus psichologinius simptomus ir tokių pacienčių, atliktų mokslinių studijų duomenimis, yra 3-8 procentai. PMDS yra ta būklė, kuri galėtų paaiškinti depresijos, nerimo, net suicidinių minčių pasireiškimą, artėjant mėnesinėms.
– Kokios šio sutrikimo priežastys?
– Kalbant apie abu priešmenstruacinius sutrikimus – PMS ir PMDS – nėra vienos aiškios teorijos kodėl vienoms moterims jie pasireiškia, o kitoms – ne. Kai kurios atliktos mokslinės studijos teigia, kad simptomus provokuoja lytinių hormonų estrogeno ir progesterono kiekio svyravimai mėnesinių ciklo metu. Nuotaikos svyravimus gali lemti estrogeno ir progesterono poveikis serotonino, dopamino ir gama-amino sviesto rūgšties sistemai. Dopaminas dar vadinamas laimės hormonu. Jis atsakingas už pasitenkinimo būseną, labai svarbią žmogaus veiklos motyvacijai. Serotoninas vaidina daug vaidmenų, reguliuojant virškinimą, nuotaiką, atmintį, miegą. Gama-amino sviesto rūgštis smegenis veikia raminančiai. Trūkstant šios medžiagos žmogus jaučia nerimą, sudirgimą. Yra žinoma, kad kofeinas slopina gama-amino sviesto rūgšties išsiskyrimą. Lytiniai hormonai daro įtaką inkstų sistemą reguliuojantiems hormonams, tuo galima būtų paaiškinti patinimų ir pilvo pūtimo atsiradimą antroje (liuteininėje) mėnesinių ciklo fazėje. Bet remtis tik lytinių hormonų kiekio teorijomis negalima. Moterų, patiriančių PMS ir PMDS, estrogeno ir progesterono kiekiai nėra didesni lyginant su kitomis moterimis. Taigi nėra aiškių duomenų apie hormonų svyravimo įtaką mėnesinių ciklo metu šioms moterims. Ieškant sutrikimų genetinės kilmės paaiškinimo, atliekami identiškų dvynių tyrimai. Tačiau kol kas PMS ar PMDS lemiantis genas nerastas.
– Kokie yra simptomai?
– Moteris vargina žymus emocijų labilumas (nuotaikų svyravimai, staigus nuliūdimas, verksmingumas, padidėjęs jautrumas išgirdus neigiamą atsakymą į prašymą), dirglumas, pyktis, padažnėję konfliktai su aplinkiniais, depresinė nuotaika, beviltiškumo jausmas, savęs nuvertinimo mintys, nerimas, įtampa, išsekimo, „negalėjimo savęs kontroliuoti“ jausmas. Pastaraisiais metais daug kalbama apie suicidinių minčių pavojų.
Kartu būna bent vienas ar daugiau kitų simptomų: slopsta susidomėjimas kasdiene veikla, sunku susikaupti, atsiranda mieguistumas, nuovargis, energijos trūkumas, pasikeičia apetitas, galima nemiga ar, atvirkščiai, persimiegojimas. Taip pat galimi ir anksčiau minėti fiziniai simptomai (krūtų tempimas, galvos ar raumenų skausmai, kūno „paburkimo“ jausmas).
Dažniausiai simptomai prasideda 5–7 dienas iki mėnesinių. Būklė pradeda gerėti po keleto dienų prasidėjus mėnesinėms ir išnyksta praėjus savaitei nuo mėnesinių pradžios. Jei simptomai tęsiasi ilgiau ar trunka visą mėnesinių ciklą, tai gali būti kitų ligų požymiai, pavyzdžiui depresijos ar nerimo sutrikimo. Mažakraujystė, endometriozė, migrena, skydliaukės funkcijos pokyčiai gali pasireikšti panašiais simptomais, būtina apsvarstyti ir šių ligų galimybę, galbūt – atlikti papildomus tyrimus. Gali prireikti specialistų konsultacijų (psichologo, psichiatro, endokrinologo).
– Kas patenka į rizikos grupę, turėti šį sutrikimą?
– PMDS riziką turi:
- Moterys, praeityje jau turėjusios nuotaikos svyravimų, nerimo sutrikimų, patyrusios didelį stresą.
- Vartojančios daug kavos, arbatos, alkoholio, saldžių gaiviųjų gėrimų, greito maisto, varginamos „emocinio“ valgymo.
- Mažesnio fizinio aktyvumo, pasirinkusios sėslų gyvenimo būdą moterys.
- Jauno amžiaus moterys (20-30 metų).
– Kaip jis gydomas? Kaip su juo gyventi?
– Pirmiausia rekomenduojama padėti sau ne vaistais: didinti fizinį aktyvumą (baseinas, pasivaikščiojimai, mankšta, važinėjimas dviračiu), mažinti kofeino turinčių produktų (kava, arbata iš arbatmedžio lapų, tiek juoda, tiek žalia, šokoladas, gaivieji gėrimai), druskos, alkoholio vartojimą. Maisto papildai (kalcis, magnis, vitaminai E, B6) gali palengvinti tokius simptomus, kaip patinimus, krūtų pabrinkimą. Rekomenduojamos psichologo konsultacijos, elgesio terapija, streso mažinimo pratimai. Aprašytas gydymas homeopatiniais preparatais, akupunktūra, bet mokslinių duomenų apie šių metodų efektyvumą nepakanka. Kalbant apie medikamentinę terapiją, PMDS gydymui gali būti skiriami geriamieji hormoniniai kontraceptikai, į kurių sudėtį įeina estrogenas ir progesteronas. Tai geras pasirinkimas moteriai, kuriai reikia ir apsaugos nuo nėštumo. Kitas pasirinkimas – SSRI antidepresantai. Galimas gydymas diuretikais (tai grupė vaistų, kurie skatina šlapimo susidarymą inkstuose ir jo išsiskyrimą iš organizmo), analgetikais, antihistamininiais preparatais. Diuretikai mažina krūtų tempimą ir skysčių susilaikymą.
– Kaip PMDS atskirti nuo PMS?
– PMDS trikdo kasdienę veiklą, santykius su šeimos nariais, kolegomis, bendramoksliais. Tuo tarpu PMS tokių sunkumų nesukelia. PMDS diagnostikai Amerikos Psichiatrų Asociacija sukūrė diagnostinius kriterijus. Pacientės, kurioms įtariamas PMDS, kelis mėnesinių ciklus pildo savo jaučiamų simptomų (psichologinių) dienyną, vertina simptomų stiprumą, jų pasireiškimo, stiprėjimo ir silpnėjimo bei išnykimo laiką pagal mėnesinių ciklo dienas. Vertinami ir fiziniai simptomai, tačiau jie nėra patys svarbiausi. Sutrikimo patvirtinimui būtini mažiausiai 5 nusiskundimai dėl psichologinės būklės, sutrikdantys kasdienį gyvenimą, sukeliantys bendravimo problemų.