Ankstyvą žilę lemia genetika ir įvairūs neigiami veiksniai, sukeliantys plaukų folikuluose ir epidermyje esančių melanocitų disfunkciją. Savo ruožtu melanocitai išskiria pigmento medžiagą melaniną, kurį vėliau suaktyvina skydliaukės hormonai, antinksčiai, hipofizė ir lytiniai hormonai. Fiziologinis plaukų žilimas yra natūralus procesas, susijęs su pigmentą sintetinančių fiziologiniu ląstelių dėvėjimusi ir senėjimu. Abiem atvejais plaukai, kuriuose nėra pigmento, tampa „tušti“ ir sidabriškai balti.
Ankstyvo pražilimo priežastys
1. Paveldimumas. Domėdamasi šia problema padariau išvadą, kad pirmasis ankstyvojo pražilimo etiologinis aspektas yra genetinis polinkis. 2016 m. tarptautinė Londono universiteto kolegijos mokslininkų komanda pirmą kartą atrado žilų plaukų geną, kuris dalyvauja suteikiant plaukams spalvą, o vėliau mutuodamas tą pačią spalvą ir atima.
2. Stresas. Be daugybės anekdotų apie streso ir žilų plaukų ryšį, yra ir pagrįstų šio proceso paaiškinimų. Kalbama apie nuolatinį stresą ar labai rimtą stresinę situaciją. Pasakojama, kad 37 metų Marija Antuanetė per naktį prieš mirties bausmę visiškai pražilo. Tiesa, patikimų šio atvejo įrodymų neišliko, tačiau iki šiol staigus pražilimas patyrus baimę ar vargą vadinamas šios prancūzų karalienės vardu. Kai streso hormonai tampa „blogais vaikinais“, jie naikina viską, kas pasitaiko jų kelyje, įskaitant melaniną, plaukų sudėtyje esantį pigmentą. Sukeldami vazospazmą, streso hormonai sutrikdo melanino sąveiką su plaukų struktūra, audinių maitinimą ir inervaciją, o tada įvyksta atrofija, melanocitų žūtis, atitinkamai pigmentas neutralizuojamas ir plaukai tampa tušti. Beje, melaninas taip pat saugo odą ir plaukus – jis sugeria ultravioletinius spindulius. Be hormonų sutrikimo ir fizinio streso, dar vienas pražilimo veiksnys yra oksidacinis stresas. Taikant senėjimą lėtinančią terapiją, didelis dėmesys skiriamas laisvųjų radikalų sąveikai ir sveikų ląstelių, tarp kurių yra ir pigmento ląstelės, pažeidimui. Oksidacinio streso procesai suaktyvėja dėl daugybės įvairiausių veiksnių, tarp jų ir dėl ultravioletinės spinduliuotės, nepalankių aplinkos sąlygų, ksenoestrogenų poveikio, pagrindinių elementų trūkumo, hormonų pusiausvyros sutrikimų.
3. Skydliaukės funkcijos sutrikimas. Kalbant apie hormonų pusiausvyros sutrikimus ir jų tiesioginę įtaką ankstyvam pražilimui, ypatingas vaidmuo tenka skydliaukės ligoms: AIT, hipotirozei ir hipertirozei. Jei „medžiagų apykaitos karalienė“ nepaiso savo „karališkųjų pareigų“, medžiagų apykaita sutrinka, o tai daro įtaką visoms kūno sistemoms. Taigi, labai svarbus moterų plaukų slinkimo etiologinis veiksnys yra skydliaukės pažeidimas – aš jį visada išskiriu pirmiausia. Esant hipotirozei dėl medžiagų apykaitos sutrikimų prasideda badas, kurį kenčia absoliučiai visos ląstelės. Organizmas pradeda desperatiškai skirstyti likusius išteklius, jo manymu, racionaliausiai – pirmiausia gyvybei palaikyti, o paskui jau kaip kam pasiseks. Kadangi plaukų augimui ir būklei šiame orkestre tenka toli gražu ne pirmojo smuiko partija, jiems praktiškai energijos ir nebelieka. Dėl to užklumpa daugybė įvairių plaukų problemų: trapumas, sausumas, slinkimas ir žilė. Sergant AIT, kaip ir visomis kitomis autoimuninėmis ligomis, griaunančiu veiksniu tampa sisteminis ligos pobūdis. Susidarius antikūnams, kurie netiesiogiai verčia skydliaukę gaminti per daug hormonų, melanocitai dažnai patiria neigiamą poveikį ir yra sunaikinami, dėl to plaukai ir praranda spalvą.
4. Vitaminų ir elementų trūkumas. Naudingųjų medžiagų, tokių kaip vitaminas B12, geležis, cinkas, selenas, varis ir jodas, trūkumas organizme taip pat gali lemti ankstyvą pražilimą. Norint įvertinti ir pakoreguoti situaciją, galima atlikti bent vieną iš galimų tyrimų, pavyzdžiui, išanalizuoti plaukų mikroelementus. Įvertinus tyrimo rezultatus dažniausiai paaiškėja, ko konkrečiai trūksta.
Vienintelis būdas kovoti su ankstyva žile – gydyti pagrindinę patologiją, sukėlusią plaukų pigmentacijos sutrikimą! Mano nuomone, labai veiksmingos schemos su L-tirozino ir L-metionino preparatais, taip pat mezoterapija su aminorūgštimis ir tinkamais multivitaminais.
Ištrauka paimta iš Natalijos Zubarevos knygos „Hormonų valsas 2“, kurią išleido leidykla „Liūtai ne avys“.