Kalbėti apie nesėkmes veikloje ir santykiuose, sveikatos ir finansines problemas prireikia daug drąsos – ja dalijosi moterys ir pranešėjai vyrai Vilniuje vykusioje pokyčių konferencijoje „Išdrįsk pradėti. Antras kartas“.
„Mes dažnai galvojame ir jaučiamės taip, tarsi vienintelės turime sunkumų ir problemų. Tai nestebina – juk mūsų kultūroje nėra įprasta drąsinti klysti, garsiai pripažinti savo nesėkmes ir netobulumą. Tad ir gyvename iliuzijoje, kad kiti gyvena ir jaučiasi geriau. O kai jautiesi viena „kitokia“, viena prastesnė – norisi tik pasislėpti, užsisklęsti, baisu kam nors pasisakyti apie savo išgyvenimus ir paprašyti pagalbos. Labai svarbu padrąsinti moteris dalintis garsiai ir parodyti, kad jos tikrai ne vienos. Bendrumo jausmas svarbus kiekvienai moteriai – jis išlaisvina ir gerokai palengvina pokyčius,“ – apie šių metų pokyčių konferencijos temą „Antras kartas“ pasakoja jos įkūrėjos Raminta Girdvainė, Aistė Košienė ir Lina Kisevičienė, susivienijusios padrąsinti kitas moteris ir viena kitą.
Žinomi psichologai, psichoterapeutai, lektoriai, koučingo specialistai nepabijojo atvirai pasidalinti ne tik ekspertinėmis įžvalgomis, bet ir nuoširdžiomis asmeninėmis istorijomis, kurių nemaža dalis viešai skambėjo pirmą kartą.
Psichologė psichoterapeutė Genovaitė Petronienė pasidalijo pasakojimu apie savo vaikystės patirtis, nebaigtą disertaciją, skyrybas su vyru ir lankytą psichoterapiją ieškant pagalbos. Kaip ji pati argumentuoja savo atvirumą ir drąsą dalintis – norisi, kad psichologus matytų kaip tokius pačius žmones, klystančius, netobulus ir turinčius tokių pačių problemų kaip ir „eiliniai“ žmonės.
Dėkingumo dienoraščio kūrėja Eglė Luotytė, patirianti nerimo sutrikimą ir panikos priepuolius, pasakojo, kaip su šia liga galima gyventi normalų, pilnavertį gyvenimą ir netgi pasiekti daugiau nei įprastai, labiau vertinti tai, ką turi: „Žmogus išmoksta gyventi, kai susiduria su mirtimi“. Ji pataria atsisakyti savikritikos, išmokti leisti sau klysti, susikurti savo ritualus ir būdus įveikti nerimą.
Pasak dr. Juliaus Neverausko, psichologinį atsparumą – gebėjimą atsitiesti po smūgių – lavina fiziniai pratimai, pavyzdžiui, 30 dienų „lentos“ iššūkis ar leduko laikymas rankoje, kol jis ištirps. Taip pat reikia atsitapatinti nuo savo minčių, neleisti dominuoti praeičiai, priimti patirtį kaip mokymosi šaltinį: „Jei nepavyko planas A, planas B ir C, nepamirškite, kad lietuviškoje abėcėlėje yra ir daug kitų raidžių.“
Finansų konsultantas Mindaugas Grajauskas, pats susidūręs su finansiniais iššūkiais poroje, savo atradimais ėmė dalintis su kitais. Jo teigimu, dažna barnių priežastis šeimoje – finansai. Pirmiausia reikėtų pradėti apie juos kalbėti – susiderinti finansinius tikslus, paruošti pinigų paskirstymo planą, būtinai turėti asmeninių išlaidų biudžetus, už kuriuos nereikėtų niekam pasiaiškinti. Viešojo kalbėjimo ir baimių paleidimo trenerė Marija Mikalauskienė, pasidalijusi savo asmenine istorija, kaip stiprią veiksmingą poros santykių gerinimo priemonę nurodė radikalų atvirumą.
Pasak santykių eksperto Vytauto Jančiausko, santykiuose labai svarbi drąsa būti savimi – priimti savo ir kito silpnybes.
Asmeninio ir dvasinio augimo mokytojos Andrė Amiya Pabarčiūtė ir Inga Jablonskė priminė, kad viskas prasideda nuo meilės sau – savo duotybių ir talentų priėmimo, siekio sukurti sau palankias gyvenimo sąlygas. Puikus to pavyzdys – informacinių mokslų daktarė Janina Radvilė, kuri jau būdama pensinio amžiaus pakeitė profesiją, kai nusprendė, jog nori veikti ką kita – būti lyderystės lektore.
Konferencija išsiskyrė nestandartiniu formatu – šalia 15 pranešimų vyko 4 praktinės dirbtuvės ir 6 būreliai. Būreliuose moterys galėjo išbandyti naujas saviraiškos sritis: floristiką, programavimą, tapybą, karate ir kt.