Įsiminti informaciją galima naudojant ne vieną būdą
Jau balandžio 4 d. abiturientai laikys anglų kalbos kalbėjimo egzaminą. Anot Vilniaus mažojo teatro aktorės Gintarės Latvėnaitės, per likusį laiką įsiminti kelias temas, išmokti kelis tekstus gana sudėtinga, nes laiko gana mažai: „Galėtų būti truputį daugiau. Žinoma, jeigu to teksto yra nemažai, temų daug, iš tiesų reikia ruoštis visus metus, brangieji abiturientai. [...] Pačiai spektakliams teko mokytis įvairiai, visais būdais. Aš ir savo balsą įsirašiau į diktofoną, ir tekstą perrašinėjau į sąsiuvinį.“
Pašnekovės nuomone, taikant skirtingus metodus, informaciją įsiminti lengviau. Jai antrina to paties teatro aktorius Vytautas Rumšas. Jo teigimu, galima rasti būdų, kurie ne tik padeda informaciją įsiminti, bet ir ją prisiminti.
„Bent jau mums, aktoriams, prisiminti tekstą visada padeda partneris, nes tu sureaguoji į paskutinius jo žodžius. Jeigu partneris nepasako paskutinio žodžio ar minties, viskas, nieko nebeatsimeni. Tada tik bandai atsiminti, kaip atrodė puslapis, kurioje puslapio vietoje buvo tas tekstas. Kadangi mano atmintis fotografinė, dažniausiai matau tekstą. Dėl to man padeda teksto perrašymas – berašydamas matau, kaip rašau, ir man tos eilutės užsifiksuoja atmintyje.“
Jis priduria – prisiminti informaciją padės jos susiejimas su veiksmu: „Fizinis veiksmas susijungia su tekstu. Įvairių technikų gali būti. Galbūt tyliai sau už nugaros lenksite pirštus. Lenksi pirmą pirštą ir prisiminsi – dabar kalbu apie tai, o antras pirštas apie tai, trečias pirštas apie tai.“
V. Rumšo nuomone, taip pat, norint lengviau įsiminti, būtina informaciją suprasti. Kaip teigia aktorius, jei žmogus tiesiog bando įsiminti žodžius, formules, nesuvokdamas jų prasmės, informacija atmintyje neužsiliks. „Jeigu jie [abiturientai] supras, apie ką tas tekstas ir matys visą istoriją, manau, bus lengviau tą istoriją papasakoti. Gal vienas žodis pasikeis, bet iš principo tu vis tiek kalbėsi apie tą istoriją“, – įsitikinęs V. Rumšas.
Jo nuomone, jeigu reikia įsiminti, pavyzdžiui, formules ar tekstą ne lietuvių kalbą, galima naudoti panašius mokymosi metodus. Aktorius pateikia pavyzdį – kai kurie žmonės įsimena dainas kita kalba, nors tos kalbos nesupranta. Kaip teigia V. Rumšas, kartais užtenka įsiminti skambesį.
„Dalyvavau atrankoje į prancūzų filmą. Manęs klausė, ar moku prancūziškai. Sakiau – mokiausi, seniai, labai seniai. Taip atsitiko, kad praėjau pirmą etapą, gavau tekstą, nuėjau į prancūzų kultūros centrą, susiradau žmogų ir pasakiau – ar galite perskaityti šį tekstą? Įsirašiau viską į diktofoną ir tiesiog klausiausi, klausiausi... Tada veikia kitos smegenų grupės ir išmoksti tekstą kaip muzikos žodžius. Kartais tu gali nemokėti kalbos, bet žodžius išmoksti“, – sako V. Rumšas.
Įsiminti, kad darbas turi būti padarytas, neužtenka
V. Rumšo tvirtinimu, norint lengvai įsiminti informaciją, reikėtų nesiblaškyti. Aktoriaus pastebėjimu, šiais laikais žmonės dažnai turi per daug užsiėmimų vienu metu: „Tuo pačiu metu „Instagramas“ iššoka, draugė parašo, čia pat ir „Facebookas“, dar tas, anas... Manau, kad šiais laikais labai sudėtinga atsiriboti ir tiesiog rasti laiko sau tyloje, ramybėje, o gal tiesiog su ausinuku pabandyti susikoncentruoti.“
Jo nuomone, esant tokiai situacijai žmogus turėtų specialiai skirti laiko informacijos įsisavinimui: „Manau, kad talentingi, protingi žmonės sugeba identifikuoti savo silpnybę (galbūt tai „Instagramas“, „Facebookas“ ar televizorius) ir, jeigu nori, išjungia tuos trukdžius.“
G. Latvėnaitė antrina, kad tokiu atveju gali padėti dienotvarkės susidarymas, kurioje būtų numatytas laikas mokymuisi. Jos teigimu, gali pasitaikyti atvejų, kad ne viskas, kas numatyta dienotvarkėje, bus atlikta, tačiau tai padės darbingiau nusiteikti.
„Bent jau savo smegenis nukreipsime, kad reikia tai atlikti. Jeigu dvyliktokas turės tokį bent jau vienos dienos, o paskui ir kitos dienos planą, jam iš tikrųjų pasidarys tikrai daug lengviau, tikrai tie telefonai pasitrauks į kitą vietą. Žinoma, tai priklauso nuo motyvacijos“, – sako G. Latvėnaitė.
Tą patį patarimą duoda ir V. Rumšas: „Jeigu nori, kad darbas būtų įvykdytas, negali jo tiesiog atsiminti, turi tai užsirašyti į savo dienotvarkę – tą valandą aš mokausi.“
Aktoriai pripažįsta – kadangi tekstus mintinai tenka mokytis nuolat, tai nebėra taip sudėtinga ir specialių metodų kartais net neprireikia. „Kai gauname tekstą, mums nėra didelis šokas, kad reikia mintinai išmokti 10 ar 30 puslapių. Tiesiog imi ir žiūri, kaip einasi, ieškai vieno ar kito būdo ir judi į priekį. Nerandi sprendimo? Eini į internetą ir ieškai „How to do? How to learn?“ (Kaip padaryti? Kaip išmokti?)“, – juokiasi V. Rumšas.
Jam antrina ir G. Latvėnaitė – kai ką nors būtina išmokti, vis tiek ieškai būdo, kaip tai padaryti ir padaryti greitai.