Kampanijos organizatoriai - Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba - sako, kad kampanija parengta remiantis tarnybos atliktu tyrimu ir jokiu būdu nesiekta įžeisti nė vienos institucijos.
„Priešingai - kreipiamės į individualius asmenis, kurie, kaip tyrimas parodė, yra linkę kaltinti smurtą patiriančias moteris dėl patiriamo smurto bei suversti joms ant pečių atsakomybės naštą. Kviečiame apgalvoti, ką ir kaip sakote šiame siaube gyvenančioms moterims, nes nuo to gali priklausyti tolesni jų žingsniai ir veiksmai“, - sako lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė.
Pasak kontrolierės, kaltės dėl patiriamo smurto perkėlimo aukai mastas Lietuvoje yra neleistinai didelis. Jis yra ženkliai didesnis nei Europos Sąjungos vidurkis. Pavyzdžiui, beveik pusė Lietuvos respondentų yra linkę manyti, kad moterys „išgalvoja arba perdeda pareiškimus apie smurtą“ (LT -42 proc., ES - 22 proc.) arba smurtą išprovokuoja pati auka (LT - 45 proc., ES - 17 proc.).
„Karštos diskusijos ir didelis komentarų skaičius rodo, kokią aktualią ir opią problemą palietėme. Turėdami omenyje, koks didelis yra mūsų visuomenės polinkis kaltinti moteris dėl patiriamo smurto, iš atsakingų institucijų tikimės ryžtingų veiksmų šiai problemai spręsti. Smurtą patiriantys asmenys turi jaustis saugūs apie tai prabilti ir mūsų visų atsakomybė yra tai jiems užtikrinti“, - sakė lygių galimybių kontrolierė.
Aukų kaltinimas - bendras Lietuvos bruožas, tad tokiu mąstymu iš dalies užsikrečia ir moterims padėti turinčių institucijų darbuotojai. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2017 m. atliktame tyrime 51 proc. apklaustų šalies gyventojų sutiko arba iš dalies sutiko su teiginiu, kad smurtą patyrusios moterys „žinojo, į kokius santykius veliasi“, 53 proc. teigė, kad smurtą moterys „išprovokuoja pačios“.
„Matydama reakcijas manau, kad socialinė reklama pataikė į dešimtuką, - sako Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė. - Ji atvėrė visuomenėje pūlinį. Užuot kalbėję apie problemą - moterų patiriamą smurtą - daugelis pasirinko ją neigti. Turime pamatyti situaciją moters, o ne smurtautojo akimis."
Ekspertė prisidėjo prie personažų atrankos socialinei reklamai. Ji teigia, kad visi jie buvo kruopščiai atrinkti sekant pačių moterų liudijimus. „Visi šie asmenys buvo tie, kuriems moterys sutiko prabilti apie smurtą namuose. Bet kartais iš šių raktinių figūrų jos sulaukdavo ne paskatinimo, o raginimo susilaikyti nuo veiksmų, kaltinimo. Į šiuos žmones prabilta, kad jie įsiklausytų."
M. Jankauskaitė pabrėžia, kad tai jokiu būdu nereiškia, jog visi policininkai, vaiko teisių apsaugos specialistai ar kunigai nepalaiko moterų. „Tačiau moterų liudijimai sako, kad mes, kaip visuomenė darome per mažai“, - teigė ji.
Ekspertė visuomenės reakciją į reklamą lygina su patirtimi tarptautinėse konferencijose moterų saugumo klausimais. „Kai kalba Šiaurės Europos šalių moterys, kur lygybės situacija yra daug geresnė nei Lietuvoje, jos pabrėžia, ką dar turi padaryti, kad situacija pagerėtų. Kai kalba atstovai iš mūsų kaimyninių šalių, jie būna optimistiškesni ir džiaugiasi, kiek daug jau pavyko padaryti - nors bendra situacija yra daug prastesnė."
Anot ekspertės, aukų kaltinimas Lietuvos visuomenėje yra taip giliai įsišaknijęs, kad jį panaikinti yra nesibaigiantis darbas. „Brandžios visuomenės reakcija yra pasakyti, kad galime dar geriau. Vietoj jos gavome daug reakcijų: „Mes tokie geri, o mus puola!“. Tai juk nėra puolimas - tai tik paskatinimas dirbti dar geriau. Net vienas policininkas, vienas kunigas ar viena vaiko teisių apsaugos specialistė, kaltinanti moterį, yra per daug."
Kartu su kampanijos startu paviešintas „Intymaus partnerio smurtavimo apraiškos Lietuvoje - moterų perspektyva“ kokybinis giluminis tyrimas, kurį atliko Žmogaus teisių stebėjimo institutas. Tyrime dalyvavo 61 smurtą patyrusi ir apie jį pranešusi Lietuvos moteris. Kai kurių iš jų liudijimai ypač skaudūs.
Daugiausia liudijimų moterys pateikė po susidūrimų su policijos pareigūnais. „Tu susiieškok vyrą, kad tave apsaugotų“, - policininko žodžius prisiminė viena tyrimo dalyvė, bėgusi nuo smurtavusio partnerio. „Apsaugą pasisamdyk“, - pridūrė pareigūnai kitą kartą. Dalyvė tokius policijos veiksmus pavadino „atviru tyčiojimusi“.
Kitai tyrimo dalyvei, vis dar gyvenusiai su smurtavusiu partneriu, pareigūnai patarė „nesikabinėti prie jo“. Šokiruojantis liudijimas buvo ir kitos dalyvės: „Vyras savo namuose turi teisę daužyt ką nori, čia jo daiktai“, - paaiškino jai pareigūnai.
„Tik atvažiavus pirmas pareigūnų klausimas buvo - „Tai kas yra? O tai dėl ko susipykot?“ - prisiminė dar viena tyrimo dalyvė. Ji teigė jautusis, kad į ją žiūrėjo kaip į „isterišką moteriškę“. „Koks skirtumas, dėl ko vyras varo iš namų žmoną su vaikais?“ - retoriškai klausė ji.
Viena iš dalyvių prisiminė panašią patirtį su greitosios pagalbos mediku: „Atsimenu, kai pirmą kartą patyriau smurtą, viena ausim beveik negirdėjau, pusė veido buvo mėlyna“, - kalbėjo moteris. Nuėjusi pas gydytoją ji nedrįso prisipažinti, kad ją mušė partneris. „Sakiau, kad susimušiau, nukritau nuo laiptų. O gydytojas klausia: „Tai ko jau prisidirbai, kad gavai?“ Tokia gydytojo reakcija - kad moteris pati „prisidirbo“ - taip pat yra akivaizdus aukos kaltinimo pavyzdys.
Ypač didelį rezonansą sukėlė „Palaikyk“ kampanijoje atsiradęs kunigo personažas. Smurtą patyrusių moterų patirtys parodė, kad nors bažnyčia joms dažnai suteikia pagalbą, pasitaiko ir priešingų atvejų. „Kunigas buvo trečias žmogus, kuriam pasisakiau“, - kalbėjo tyrimo dalyvė. „Ėjau išpažinties ir pradėjau kalbėti, kaip mane vyras kontroliuoja. Nesakiau apie fizinį smurtą, bet kalbėjau apie kontrolę. Ir kunigas man pasakė: „Tu turi klausyti vyro."
Vaiko teisių apsaugos specialistai reklamoje atsidūrė taip pat dėl iš moterų gautos informacijos. Viena iš dalyvių šios tarnybos buvo pavadinta „pijoke, alkoholike“, teigta, kad ji „pragėrė vaikus“. Kitai dalyvei buvo pasakyta: jeigu šeimoje toliau bus jos partnerio smurtas ir dėl to ji neužtikrins vaikui saugumo - „mes paimsim tą vaiką“.
Teisėjų vaidmuo kaltinant moteris, kaip paaiškėjo iš dalyvių pasakojimų turinio, pasireiškia per mediacijos procesą. „Vyksta posėdis, teisėjas išjungia mikrofonus, pasisuka į mane ir sako: „Čia dabar ne įrašams. Ponia, tai kodėl negalit su vyru susitarti?“, - kalbėjo tyrimo dalyvė. Jos teigimu, su vyru buvo „neįmanoma susitarti“, o toks patarimas tik skatina moterį grįžti pas smurtautoją, atsakomybę perkeliant jai, o ne jam.
Socialinė kampanija „Palaikyk“ yra organizuojama kartu su prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuota nacionaline socialinio saugumo kampanija „Už saugią Lietuvą“.