– Papasakokite apie šį mechanizmą, vadinamą autofagiją, kas tai yra?
– Išvertus iš graikų kalbos tai reiškia savęs valgymą, kai organizmas minta jau mirusiomis, savo darbą atlikusiomis, kenksmingomis ląstelėmis ir tokiu būdu daro generalinę tvarką. Šį metodą atrado ir nagrinėjo Japonijos ląstelių biologas Yoshinori Ohsumi ir 2016 m. už tai gavo Nobelio premiją. Įvyko perversmas medicinoje, nes buvo įrodyta, kad autofagija yra stebuklingas procesas, tik reikia žinoti tam tikrus jo palaikymo ir aktyvavimo principus. Trumpai tariant, autofagija yra atsakinga už ląstelinę detoksikaciją, ląstelių atsistatymą, organizmo atsinaujinimą, uždegimų mažinimą. Pagrindinis dalykas, kad tai gali padėti kovoti su vėžiniais susirgimais arba tarnauti kaip didelė prevencija prieš juos. Mažina infekcijų tikimybę, gerina virškinimą.
– Kokie tie principai?
– Pagrindinis autofagijos principas yra protarpinis badavimas. Bet dabar apie jį yra tiek daug informacijos ir ne visa teisinga. Toks badavimas turi būti pakankamai komfortiškas. Žinoma, nepanirštant individualumo principo, manoma, kad optimaliausias yra 12-14 valandų badavimas kasdien. Tai reiškia, kad jei tu pavalgai 18 val. vakarienę, kitas valgymas bus 8 val. ryte. Išeina, kad didžią badavimo laiko dalį žmogus miega ir streso dėl to, kad nevalgo, nepatiria. Apskritai mes turėtume paskutinį kartą pavalgyti, likus mažiausiai 3 valandoms iki miego. Kad miegant organizmas neeikvotų energijos virškinimui, o skirtų visas jėgas atsistatymui. Tai turėtų tapti kiekvieno rutina. Tuomet bent kartą per savaitę badauti reikėtų 16 valandų. Bet badavimo laiką ilginti reikia po truputį, sistemingai, po pusvalandį, o ne iškart „sėsti ant“ 36 valandų bado dietos. Svarbiausia šiame procese nestresuoti, nes streso hormonai stabdo visą tą gražų tikslą. Streso metu į kraujotaką patenka cukrus, o jo lygis autofagijos metu neturi būti aukštas.