Gydytojas pasakoja apie tai, kaip atpažinti ligos simptomus. Ir neapsigaukite – jie aplanko toli gražu ne tik vyresnio amžiaus žmones. Tarp chirurgo pacientų – net ir paaugliai.
– Papasakokite apie pirmuosius simptomus, esant kojų venų ligoms ir problemoms, venų varikozei. Gydytojai dažnai pamini ligų atveju neuždelsti ir kreiptis, bet kaip suprasti tuos pradinius simptomus? Į ką kreipti dėmesį?
– Simptomus ir nusiskundimus galima skirstyti į dvi grupes: matomus ir juntamus.
Jei kalbėsime apie matomus, dažnai jie pasireiškia pastebimais kapiliarais, gali atsirasti minkštas guziukas, vingiuota venutė-gyvatėlė kur nors blauzdoje, šlaunyje ar panašiai. Tačiau ankstyvose ligos stadijose simptomai gali nesukelti jokių pojūčių, išskyrus, kad tai nervina: matosi, negražu. Moterys gal labiau į tai atkreipia dėmesį, jos dažniau nešioja sijonus, atveria kojas. Vyrai dažniau to dėmesio nekreipia, kol nepradeda simptomų jausti.
Pagrindiniai lėtinio veninio nepakankamumo jutiminiai simptomai yra keturi: kojos sunkumas, tinimas, nuovargis ir naktinis mėšlungis. Sunkumas, tinimas, nuovargis – ypač pasireiškia dienos pabaigoje. Ryte viskas kaip ir gerai, o į darbo dienos pabaigą jauti, kad koja patino, pavargo, naktį traukia mėšlungiai.
– Kiek šias problemas lemia lytis ir amžius bei kodėl?
– Nustatyta, kad moterys serga keturis kartus dažniau negu vyrai. Įrodyta, kad priežastis – genetika, bet pastebėta, kad moterys dar ir paveldi tą prastą genetiką, genomą, dažniau.
Moterims, žinoma, didelis krūvis venoms yra nėštumai. Nėštumo metu labai stipriai apkraunamos venos ir dėl to gali neatlaikyti vožtuvėliai.
Pati ligos esmė yra ta, kad žmogus gimsta su sveikais veniniais vožtuvėliais, bet jie yra silpnesni nei turėtų būti. Gyvenimo eigoje jie gali suirti, subyrėti, nebeatlikti savo funkcijos. Nėštumas yra didelis krūvis venoms, nes padaugėja kraujo, mažajame dubenyje spaudimas yra didesnis – ta vena truputį prispaudžiama, priplojama prie dubenkaulio. Dėl to moterys ir serga 4 kartus dažniau.
Na, ir aišku, jei vožtuvėlis yra silpnas, jei mes turime kažkokią silpną vietą, tai kuo didesnis amžius, tuo daugiau šansų, kad vožtuvėlis subyrės.
Vis tik amžius nėra rodiklis. Turiu pacientų ir visai paauglių, ir žmonių per aštuoniasdešimt. Ko gero, tiesiog bendram išprusimui reiktų žinoti, kad jeigu vienas iš tėvų turėjo patvirtintą varikozę, tai tikimybė paveldėti tą silpnesnį geną merginai, moteriai yra šešiasdešimt procentų, o vaikinui ir vyrui – keturiasdešimt. Vyrams ji mažesnė, jiems pasisekė šiek tiek labiau.
– Yra tekę girdėti, kad išsiplėtusios kojų venos gali būti siejamos su moterų vartojamomis kontraceptinėmis tabletėmis. Ar tai tiesa?
– Tokio pastebėjimo neturiu. Seniai įrodyta, kad pagrindinė priežastis yra genetika.
Kontraceptinės tabletės keičia kraujo krešėjimo savybes. Padidina kraujo krešėjimą. Kad venose gali susiformuoti kažkoks krešuliukas – tai taip, tokia rizika yra didesnė. Įrodyta, kad kontraceptinės tabletės gali daryti įtaką giliųjų venų trombozei. Venų varikozė yra paviršinių venų liga ir aš kontraceptinių tablečių su šia liga nesiečiau. Šioje srityje dirbu jau per dvidešimt metų ir tokių sąsajų aš nemačiau. Kontraceptinės tabletės ir krešulių formavimasis – taip, ryšys yra. O tuose išsiplėtusiuose mazguose, tose mano minėtose matomose gyvatėlėse, ten, kur subyrėję vožtuvėliai, kraujas teka labai lėtai.
Kad susiformuotų krešulys, yra trys pagrindinės sąlygos: sienelės pažeidimas, kuris gali būti, gali nebūti, sulėtėjusi kraujo srovė ir pakitęs kraujo krešumas. Tai jeigu mes tose venose turime sulėtėjusią kraujotaką, dar padedame nuo kontraceptinių tablečių padidėjusį krešumą, tada taip, rizika padidėja, tačiau ji labiau reikšminga krešulio formavimuisi, komplikacijų formavimuisi, o ne pačios ligos atsiradimui.
– Ar įmanoma vienokia ar kitokia priežiūra užkirsti kelią išsiplėtusioms kojų venoms ateityje? Kaip galėtume pasirūpinti savo kojomis kasdien, kad rizika susidurti su šiomis problemomis būtų mažesnė?
– Profilaktika visada turėjo prasmę. Stengtis išvengti ligos yra prasminga. Pagrindinė apsisaugojimo priemonė yra, aišku, kompresinės profilaktinės klasės kojinės. Nereikia tų labai stiprių – jums šeimos gydytojas ar specializuotas gydytojas tikrai patars, kaip išsirinkti pirmosios klasės kompresines kojines, kurias galima nešioti kelionių metu, skrydžių metu. Savo pacientėms, kurių šeimoje yra varikozės paveldimumas, rekomenduoju jas profilaktiškai dėvėti nuo antrosios nėštumo pusės.
Žinoma, įtaką daro ir sėdimas darbas, kai koja visada nuleista, mažas judrumas. Būtų labai smagu, jei sėdimą darbą dirbantis žmogus turėtų galimybę kas 45 minutės penketą minučių pasivaikščioti, pasimankštinti.
Tačiau kadangi tai yra genetiškai silpnesni vožtuvėliai, tokia prevencija jums nesuteikia šimtaprocentinės apsaugos. Klausimas – varikozė jums išsivystys dabar ar po penkerių metų. Gal po dešimties. Gal po penkiolikos. O gal dar vėliau. Užsiimant prevencija galima atitolinti ligos pradžią, tačiau panacėjos ar stebuklingos tabletės išvengti šitos ligos nėra.