Bet kokiu atveju, atsirado daug laiko, kurį reikia kažkuo užpildyti. Vaje, tai... nuobodu. Juk sėdėti ir nieko neveikti – tikrai nuobodu. Vieno tyrimo duomenimis, daugelis žmonių mieliau sutiktų, kad juos nukrėstų elektra, nei norėtų tyliai pasėdėti ir pagalvoti 6–15 min.
Laimė, šiais laikais yra begalė „Youtube“ videomedžiagos, instagramo įrašų, vaizdo žaidimų, „Netflix“ televizijos laidos, filmai, serialai... įvairūs tinklaraščiai – visu tuo galima užpildyti savo dienas ir nenuobodžiauti.
Įdomus dalykas – mūsų pokalbiai apie laiką. Kodėl sakome „užmušti laiką“? arba „užimti save kažkuo“ vien tam, kad būtume užimti?
Taip darome dėl kelių priežasčių, ir ne tik koronaviruso pandemijos metu:
1. Vengimas. Mes užmušinėjame laiką, laukdami autobuso, skrydžio, laukdami eilėje ir pan. Kai esame laisvi, mūsų dėmesys pagauna nemalonius pojūčius, kuriuos vadiname nuoboduliu, nekantrumu, vienišumu, nerimu, depresija ir pan. Jei išvardintų jausmų nenorime patirti, natūralu, kad mieliau užmušinėjame laiką.
2. Produktyvumo kultūra. Ir savęs užėmimas. Savęs užėmimo koncepcija turi daug formų ir pavidalų, bet iš esmės įvardina bet kokį elgesį, kurio tikslas – išvengti nieko neveikimo diskomforto. Diskomfortą kelia kaltė, nerimas, kurie išlenda, kai neužsiimame jokia aktyvia veikla. Mūsų mintys sako, kad esame tingūs, neproduktyvūs, niekam tikę, juk nuolat juntame socialinį spaudimą išspausti produktyvumą iš kiekvienos sekundės.
Savaime suprantama, kad tai kelia didžiulį stresą, todėl naršome po instagramą, kad nukreiptume dėmesį nuo šių neigiamų minčių. Nurimstame iki tol, ko nepamatome įrašo, kad kažkas sukūrė nuostabų sodą iš perdirbamų medžiagą, tada pasijuntame dar labiau tingūs, neproduktyvūs, niekam tikę, nes dabar 14 val., o vis dar vilkime pižamą. Belieka skaityti kitus įrašus, kad nesijaustume taip prastai, bet pamatome daugiau įrašų, kurie sustiprina nepasitenkinimą savimi...
3. Per daug pasirinkimų. Mes bombarduojami tokia daugybe pasirinkimų, kaip praleisti laiką, kad dažnai nebeveikiame, net to, ką buvome suplanavę, arba veikiame įprastus dalykus. Šis fenomenas vadinamas pasirinkimų paralyžiumi, jį puikiai atspindi vienas tyrimas, kurio autoriai išsiaiškino – pirkėjams, pamačiusiems parduotuvėje 24 rūšių džemą, 10 kartų mažesnė tikimybė nusipirkti džemo nei tuo atveju, jeigu būtų pamatę tik 6 džemo rūšis.
Tai sutampa su Barry Schwartzo idėja, kad žmones galima suskirstyti į dvi kategorijas – patenkintuosius ir maksimalistus. Patenkintieji tenkinasi sprendimais, kurie yra pakankamai geri, o maksimalistai spaudžia save ieškoti geriausio varianto. Tyrimai rodo – maksimalistai pasiekia geresnį rezultatą, bet jaučiasi mažiau patenkinti. Panašiai galime pasijusti karantino metu – kai net filmo pasirinkimo procesas gali kelti stresą.
Kyla klausimas – ar visas šitas užimtumas kur nors veda? Ar karantinui pasibaigus, būsime patenkinti tuo, kaip pasirinkome praleisti laiką? Mes priešinamės natūraliai tendencijai, kad nuslopintume kaltę, nerimą, nes tai kelia mums diskomfortą. Kaip ir mūsų kultūra, kurioje akcentuojamas produktyvumas, ir pasirinkimų tvanas, kuriame sunku suprasti, kaip gi geriausia praleisti laiką.
Štai trys strategijos, kurios padės išmintingiau leisti laiką karantino metu ir po jo:
1. Vertinkite laiką tarsi pinigus.
Atsiradus šitiek laisvo laiko, mes nesuvokiame, koks jis vertingas. Įsivaizduokite, kad banko sąskaitoje turite 10 000 dolerių. Išleisti 100 dolerių atrodo vieni juokai, tiesa? Dabar įsivaizduokite, sąskaitoje – 100 dolerių. Tikėtina, kad atsakingai apgalvotumėte, kaip juos išleisti. Pinigus imtumėte švaistyti, jei staiga jų atsirastų daug. Kuo daugiau laiko, mūsų manymu, turime, tuo labiau traktuojame jį kaip savaime suprantamą dalyką ir tuo lengviau jį iššvaistome bereikalingai.
Kad nešvaistytumėte laiko veltui, susirašykite darbotvarkę, nustatykite sau terminus. Tokia taktika skatins atsakingiau leisti laiką. Planuokite po vieną dieną ir matysite, kiek laiko galėsite sutaupyti, turėdami banko sąskaitoje 24, o ne 10 000 valandų.
2. Keiskite požiūrį į laiką.
Užuot galvoję apie laiką kaip tai, tai, ką reikia užmušinėti, kai jo per daug, laikykite jį produktu, kurį norite saugoti. Įsivaizduokite, kad žmonės, ekranai, reklamos ir pan. moko, kaip turėtume leisti laiką. Neretai nesąmoningai leidžiame pinigus ar laiką tam, kam nenorime. Būkite apdairūs.
Mokykitės jausti dėkingumą už turimą laiką. Elkite su laiku kaip su brangiu ištekliu, kaip su pinigais. Įsivaizduokite, kad jums liko gyventi vieneri metai. Įsivaizduokite, kad gyventi liko dvi savaitės. Kaip praleistumėte likusį laiką? Arba įsivaizduokite, kad senatvėje prisimenate, kaip leidote laiką COVID-19 karantino metu. Kaip norėtumėte prisiminti šį laiką? Kokiu žmogumi norėtumėte save prisiminti?
Atsakymai į šiuos klausimus gali paskatinti pakeisti požiūrį į laiką, imti jį labiau vertinti, sąmoningiau su juo elgtis. Kiekviena akimirka – proga jaustis dėkingam.
3. Išmokite sakyti „pakankamai gerai“.
Covid-19 pandemijos metu lengva panirti į atidėliojimą ir perfekcionizmą. Gal nė nepastebime, kaip mus veikia vadinamasis pasirinkimų paralyžius ir maksimalisto mąstysena, ir mums atrodo, kad geriau apskritai nieko nedaryti, jei nepavyksta to padaryti tobulai.
Perfekcionizmas ir atidėliojimas – dvi vienos monetos pusės. Mokykitės būti patenkintu žmogumi. Pratinkitės sau sakyti, kad šis pasirinkimas – pakankamai geras. Įsivaizduokite, kad skirti per daug laiko renkantis yra tas pats, lyg išleisti per daug pinigų, perkant produktą. Paklauskite savęs, kam iš tiesų norite skirti laiką. Mokykitės žiūrėti į save ir sakyti – pakankamai gerai.
Stengtis save maksimaliai užimti – veiksmingas būdas apsisaugoti nuo nepasitenkinimo savimi trumpam laikotarpiui, bet nepasitenkinimas sugrįš tada, kai negalėsime savęs užimti, – pvz., prieš miegą. Nebėkite nuo nepasitenkinimo, verčiau sulėtinkite tempą, stabtelėkite, atsigręžkite ir ištarkite: „Sveikas, aš pakankamai geras. Ir daugiau nebeskirsiu šiai diskusijai daugiau laiko.“