Karininkė, psichologė-psichoterapeutė ir vasario 29 d. vyksiančios pokyčių konferencijoje „Išdrįsk pradėti. Šiandien“ lektorė Rosita Kanapeckaitė, šiuo metu tyrinėjanti sėkmingų žmonių įpročius, dalinasi žingsniais, padėsiančiais išmokti džiaugtis nesėkmėmis siekiant didelės sėkmės.
Sėkmė – dalykas, kurį mes pasirenkame
Paprastai sėkmingų žmonių diena prasideda labai anksti. Ne kiekvienas, žinoma, esame gimę vyturiais, tačiau vyturiu galima tapti. „Kiekvienas, atsikėlęs ryte renkasi, kas jam yra svarbiausia ir kaip nori pradėti dieną. Galbūt tai būtų mindfulness meditacija, gal sportas, o gal dienoraščio rašymas. Kiekvienas darome tai, kas suteikia mums kažkokios struktūros. Svarbu pasirinkti tokį dalyką, kurį galėsi daryti labai ilgą laiką arba netgi visą gyvenimą“, – įžvalgomis dalinasi mūsų pašnekovė Rosita Kanapeckaitė.
Ir visgi: „Sėkmė yra dalykas, kurį mes pasirenkame. Jeigu norime būti sėkmingi kažkurioje srityje, tam turime teikti prioritetą. Labai svarbu ir mokėti keisti prioritetus bei pasirinkti tinkamą sritį.“
Pasak Rositos, jei turite kokį nors pavyzdį, kuris tam tikroje srityje pasiekė aukštumų – išsiklausinėkite visko! Kiek laiko skyrė tam – ne tik formaliai, bet ir tuomet, kai atsisakė kažko kito. Tuomet bus lengviau įsivertinti, ar tikrai jums to reikia, ir ar tikrai to norite.
Sėkmė turi savo kainą
Rosita gyvenime linkusi eksperimentuoti: „Jei tai yra mano svajonė, aš negaliu išbūti nepabandžiusi. Geriau aš susimausiu, bet pabandysiu“, – rodos, tokiu šūkiu vadovaujasi moteris. Tik tuomet, kai ryžtiesi keisti, gali pasiekti kažkokių aukštumų ir daugiausiai išloši. Dažnai susigalvojame įvairiausių pasiteisinimų, kodėl mes kažko nebandome.
Neretai nepabandome, nes mus atkalbinėja kiti. „Jie yra patogūs aplinkai – šeimos nariams, draugams tokie, kokie ir yra, – šypsosi Rosita, – galvodamas apie aplinkinius dažnai žmogus ir pasirenka. Bet tik pats labai norėdamas gali bet kokiame amžiuje padaryti pokytį“, – tvirtai tiki pokyčių konferencijos lektorė Rosita Kanapeckaitė.
„Kas bebūtų, aš su tuo susitvarkysiu“
„Kariai patiria daug daugiau streso kiekvieną dieną, nors kartais gali atrodyti kitaip“, – apie karininkų kasdienybę pasakoja Rosita, jau daug metų tarnaujanti Lietuvos kariuomenėje. „Jų psichologinis atsparumas kaskart stiprėja to net nesuvokiant ir yra ugdomas nesąmoningai“, – teigia moteris.
Tačiau kas tas psichologinis atsparumas? Psichologinis atsparumas – gebėjimas funkcionuoti ir atlikti savo užduotis bei pareigas net ir tuomet, kai tavo gyvenime vyksta kažkokie nepageidaujami ir nemalonūs dalykai, kai turi įvairiausių problemų, ligų, netekčių, skyrybų.
Nesvarbu, ką darai gyvenime, vis tiek nenustoji daręs bei gyveni vedamas savo vertybių. Labai svarbu gebėti išmokti psichologinio atsparumo, o tam labai padeda savęs pažinimas: „Žmonės save pažįsta, laikui bėgant galima pastebėti, kuriais gyvenimo momentais palūžta, kada norisi bėgti nuo patiriamų emocijų, kada tampa baisu“.
„Kas bebūtų, aš su tuo susitvarkysiu“, – turbūt svarbiausias šūkis, kurio vedinas dažnas gali išgyventi sunkų laikotarpį. Galbūt tai kainuos daugiau psichologiškai, galbūt ilgiau teks išbūti diskomforte, bet psichologiškai atsparus žmogus žino, kad galiausiai su tuo susitvarkys ir iš tiesų susitvarko.
Rosita pastebi, kad lietuvių tarpe dažnai bijoma prašyti pagalbos. „Bent vienas žmogus mūsų artimoje aplinkoje, tikriausiai, yra išgyvenęs kažką panašaus, nereikia manyti, kad mes vieni išgyvename tokius dalykus“, – tvirtina pašnekovė. Apsidairę aplink tikrai rastume žmogų, kurio galėtume paklausti: kokius tu metodus naudojai? Kas tau padėjo tuo metu? Kaip tvarkeisi su tokia situacija?
Pasiekęs tam tikrų materialių dalykų, pasijausiu geriau – mitas
Materialūs dalykai gyvenime tikrai turi labai mažai reikšmės, todėl reikėtų daugiau koncentruotis ties vertybėmis ir vidiniais dalykais. „Paprastas žmogus tuomet, kai jam blogai, gali nepakilti iš lovos ir nieko nebedaryti. Ir kaip tuomet elgtis, kai tavo valia tiesiog nustoja veikti?“ – tikriausiai natūraliai kyla klausimas kiekvienam mūsų.
„Kariui taip nebūna, tiksliau, negali būti, – pasakoja Rosita, – net ir tuomet, kai žinai, kad tau trūksta valios, tu vis tiek atsikelsi ir darysi tai, kas tau priklauso“.
Visuomet tarsi tikimės, kad mus motyvuos kažkas iš šalies. Gerai, jei išties atsiranda toks išorinis motyvatorius, tačiau svarbiausia gebėti visuomet atrasti motyvacijos savyje. Tokiais atvejais Rosita Kanapeckaitė pataria prisiminti priežastis, dėl kurių pradėjote, dėl kurių ką nors darote. „Jeigu tu priimi tą mintį, kad šiandien man yra bloga diena, tačiau darai viską, ką gali, kad ji būtų geresnė – diena pasikeis. Tačiau kartais mes nenorime tų emocijų ir nuo jų bėgame. Be to, iš tiesų, nelabai kas ir įvyks“, – gyvenimiškomis patirtimis dalinasi psichologė-psichoterapeutė.
„Neturiu tam laiko“ ar „Neskiriu tam laiko“
Dažnai kyla klausimas – kaip save motyvuoti sėkmei. „Jeigu domitės sėkmingais žmonėmis, turbūt pastebėjote, kad jie daro labai daug dalykų, kurių kiti nedaro. Taip pat ir NEDARO daug dalykų, kuriuos kiti daro“, – šypsosi pokyčių konferencijos lektorė. Norint pradėti teigiamą įprotį, pavyzdžiui, pradėti sportuoti, kažko reikia atsisakyti, išmesti iš savo kasdienės rutinos.
„Tavo diena ir taip yra užimta, daugiau valandų tikrai neatsiras. Todėl dažnai daugelis mūsų sako „neturiu tam laiko“, nors iš tiesų derėtų sakyti „neskiriu tam laiko“. Mes visi jo turim vienodai, tačiau mūsų prioritetai skiriasi“, – dažnas kiekvieno mūsų klaidas komentuoja Rosita Kanapeckaitė. Tuomet, kai sau atsakome, kas yra mūsų prioritetas, iškart pasidaro aiškiau, kaip su viskuo reikėtų tvarkytis. Ir jau kiekvienas individualiai turėtume nuspręsti, ar mes kelsimės valanda anksčiau, ar nežiūrėsime televizoriaus, ar nustosim naršyti telefone ir nueisime į sporto klubą.
„5 sekundžių taisyklė. Jei sugalvojęs ką nors padaryti, per 5 sekundes to nepadarysi, vėliau smegenys pradės galvoti įvairiausius pasiteisinimus ir galiausiai to sugalvoto dalyko nepadarysi“, – paprastu, tačiau lengvai įgyvendinamu patarimu dalinasi moteris. Dažnai tuomet, kai turėtume keltis anksti ir imtis įvairiausių veiklų, sugalvojame sau įvairių pasiteisinimų, kodėl mes to turėtume nedaryti.
Tačiau tik pradėjus keltis anksti bei pakeitus įprotį eiti vėlai miegoti ir tai kartojant kasdien – net ir savaitgaliais – bei atradus veiklą, kuri veža ir dėl kurios norisi anksti pradėti dieną, būna daug paprasčiau išsiugdyti šį įprotį.
„300 kartų reikėtų imtis naujo įpročio ir tiek pat kartų atsisakyti senojo, kad būtų išugdomas naujas įprotis“, – tiksliau įvardija Rosita. Rodos, nėra taip sunku?
Nepasisekė dabar – kitą kartą padarysiu geriau
Nesėkmių per dieną gali būti labai daug. Pačiai Rositai per dieną jų pasitaiko begalės. „Jeigu dabar mano nesėkmės kaina yra tokia, ko aš pasimokau ir ką aš kitą kartą darysiu kitaip? Dabar nepasisekė, nepaskaičiavau, kitą kartą padarysiu geriau“, – tokį vidinį pokalbį su savimi turėtume turėti kiekvienas. Tada, kai mums liūdna, nes kažkas nepavyko, nereikia bandyti pakeisti tos emocijos.
Liūdesį reikia išliūdėti, nereikia nuo jo bėgti. „Reikia išbūti tą liūdesį, o tam, beje, yra labai daug technikų – yra žmonės, kurie klauso liūdnos muzikos arba, pavyzdžiui, skaito knygą“, – pasakoja Rosita.
Tačiau, reikėtų pabrėžti, kad tie būdai yra labai individualūs ir tie patys būdai tikrai tinka ne kiekvienam. „Tai, kas veikia kitam, nebūtinai suveiks ir tau. Galbūt tave veikia skaitymas, galbūt pasikalbėjimas su kitu žmogumi“, – įvairiausius liūdesio įveikimo būdus vardija moteris. Tik eksperimentuodamas atrandi, kas tau labiausia tinka. Rosita tai vadina malonumų meniu ar pirmos pagalbos rinkiniu. Tereikia nepamiršti tokį susidaryti ir kaskart prireikus nepabijoti naudoti. Net ir verkti nėra blogai, jei tik po to jautiesi geriau.
Visos mūsų baimės yra mūsų galvoje
Jeigu kažko labai bijosi ir labiau galvosi apie tai, kur gali suklysti, o ne apie tai, kaip gali sulaukti sėkmės, greičiausiai padarysi klaidą, būtent ten, kur labiausiai ir bijojai suklysti.
„Visos mūsų baimės yra mūsų galvoje. Tačiau yra būdų savo baimes įveikti. Vienas jų – išgyventi tą katastrofinį scenarijų ir iš tiesų pamąstyti, ar viskas tuomet yra taip blogai. Kitas būdas – įveikti baimes mažais žingsniais“, – patarimais dalijasi Rosita Kanapeckaitė.
Pavyzdžiui, jeigu turime viešojo kalbėjimo baimę ir turime kalbėti prieš žmonių auditoriją pusvalandį, geriausias patarimas norint po truputį įveikti šią baimę, pirmiausia, išmokti 15 minučių savo kalbos. „Kodėl 15 minučių? Nes mūsų antinksčiai gamina kortizolį (streso hormoną) ir šis hormonas gaminamas apie 15 minučių. Vėliau jo poveikio tarsi nebejaučiame, jau šiek tiek susigyvename su auditorija ir nebūna taip baisu kalbėti“, – gana paprastą receptą pateikia Rosita.
Tiek, kiek bandysi naujų dalykų – tiek bus ir klaidų
Gyvenime būna tokių akimirkų, kai sugriūna planas A ir viskas neįvyksta taip, kaip planuota. „Labai svarbu nestatyti savęs į aukos vaidmenį, nesakyti, kad pasaulis yra blogas ir viskas yra blogai. Labai dažnai mes vengiame neigiamų emocijų, nes galvojame, kad viskas tik blogės, kad tai niekada nesibaigs, tačiau šioje vietoje reikėtų sustoti ir pagalvoti, kaip gyvena ir prisitaiko kiti žmonės“, – pabrėžia Rosita. Tokiais atvejais moteris pataria turėti žmogų, kuris padeda save pagauti toje duobėje.
„Svarbiausia tuo momentu ne neigti, ne pykti, bet susitaikyti su tuo, kad man atsitiko tai, ko aš niekada nenorėjau, niekada nesitikėjau, tačiau jau nebėra plano A, yra tik planas B“, – aiškina lektorė.
Visos emocijos – tiek geros, tiek blogos – praeina ir nuolat keičiasi. Geros emocijos galiausiai turi baigtis, blogos emocijos taip pat baigiasi, todėl reikia nebijoti sau pripažinti, kad esi įklimpęs ir kad šiuo metu jautiesi blogai. Jau tuomet, kai pripažįsti sau, iškart palengvėja, nes tu priimi tą situaciją, nuo jos nebėgi ir nieko nekaltini. Reikia susitaikyti su tuo, kad kuo daugiau darome, tuo daugiau padarome klaidų, tuo daugiau apie mus kalba ir kiti, tačiau tuo daugiau padarome ir gerų dalykų.
Rosita pataria kiekvienam mūsų užsibrėžti kas savaitę suklysti tiesiog tam, kad galėtumėte įsivertinti, kaip galite su tuo išbūti. „Kas gali būti blogiausio? Kažkas nuteis? Pasmerks?“ – provokuoja Rosita Kanapeckaitė. Tad nebijokite, bandyti ir klysti, nes tik iš klaidų mokomasi!