– Pradėkime nuo to, nuo kokio amžiaus merginoms galima avėti aukštakulnius, kad žala būtų kuo mažesnė?
– Nėra vieno nustatyto amžiaus. Tarkime, ar sportinius šokius šokanti mergaitė ir avinti ant kulniuko šokių batelius jau nuo penkerių metų yra užprogramuota turėti problemų ateityje? Tikrai nebūtinai. Tą lemia daugybė faktorių: genetika, kasdieniai įpročiai, gyvenimo būdas, todėl vienam aukštakulnių avėjimas gali būti esminiu atsiradusio skausmo faktoriumi, o kitam tai neturės jokios įtakos. Niekuomet nesilaikiau kategoriškų nuostatų, o kiekvieno žmogaus unikaliu atveju įsivertinu individualiai. Jei klaustumėte manęs bendrai, kas yra geriau: ar avėti aukštakulnius ir reguliariai sportuoti, ar avėti žemakulnius, bet neturėti jokio fizinio krūvio, vienareikšmiškai – pirmas variantas. Adekvatūs treneriai treniruočių ar pasirodymų metu užtikrina tempimo pratimų (pvz., galimai sutrumpėjusiems blauzdos raumenims dėl aukštakulnių) ir bendro fizinio krūvio pratimų atlikimą, kurie stiprina visą kūną. Todėl dar kartą pasikartosiu, nėra tokio amžiaus, yra anatominės, fiziologinės savybes ir kiti faktoriai, kurie sudaro visumą.
– Kokia yra ta aukštakulnių žala? Kokios kūno vietos nukenčia labiausiai?
– Vien tik aukštakulnių avėjimas, pvz., 1-2val. per dieną, žalos nepadarys, tačiau daug kas priklauso ir nuo bendro kūno pasirengimo: ar jis geba kontroliuoti pusiausvyrą, pasikeitus avalynei? Kita vertus, dabar yra įvairiausių modifikuotų aukštakulnių, kurie tolygiai paskirsto krūvį.
Jeigu kalbėsime apie vien tik aukštakulnių sukeltą žalą, yra tam tikrų niuansų. Tarkime, dažniausiai pastebimi sutrumpėję blauzdos raumenys, keičiasi viso kūno svorio pasiskirstymas, dubens pasvirimo kampas, didesnį apkrovimą gauna pėdos, ypač pėdos nykštys ir metatarsaliniai sąnariai, kelio ir dubens sąnariai; tam tikrais atvejais gali išvešėti kaulinis audinys specifinėse kaulo vietose, gali pakisti fiziologiniai nugaros linkiai (ypač juosmeninis) ir, žinoma, itin stipriai padidėja lateralinių priekinio ir užpakalinio (talofibular ar calcaneofibular) raiščių traumų rizika. Dažnai stebima sutrumpėjusi Achilo sausgyslė, taip pat – plantarinio fascijito sindromas.
Tačiau dar kartą noriu pabrėžti, kad niekuomet nestigmatizuoju dalykų ir visuomet žiūriu į paciento unikalų atvejį, todėl galiu ir pateikti priešingą pavyzdį: kareiviai dėl savo avalynės (kuri yra žemapadė) bei profesinių ypatybių (pvz., žygiavimas) taip pat gali patirti tam tikrų, laikinų sveikatos trikdžių, pvz., taip vadinamą „stress“ padikaulio lūžį.
Žinoma, be galo daug mokslinių tyrimų vieningai byloja, kad aukštakulnių avėjimas ilgalaikėje perspektyvoje turi įtakos eisenos pasikeitimui, raumenų nuovargiui ar mikroskaidulų plyšimui,taip pat padidėja lėtinių skausmų tikimybė tiek nugaroje, tiek sąnariuose, padidėja traumų rizika.
Jei pažvelgsime plačiau, tam tikrais atvejais patys aukštakulniai tiesiogiai kaip ir gali neturėti įtakos fizinei sveikatai, išskyrus lengvą laikiną nuovargį kojose, bet avint aukštakulnius dažniausiai padidėja juosmeninės nugaros linkis, kuris gali turėti įtakos L4-5 slankstelių didesnei kompresinei jėgai, o tai yra tinkama sąlyga, kad paūmėtų disko išvaržos sukeliami simptomai. Šiuo atveju aukštakulnių žalą turbūt būtų galima traktuoti kaip netiesioginę, tačiau jei jau šis fiziologinis aspektas egzistuoja (disko išvarža, kuri gali nekelti jokių simptomų), ilgalaikis aukštakulnių nešiojimas gali būti tas faktorius, kuris išprovokuos nugaros neuralginius skausmus.
– Kokie pojūčiai byloja, kad jums nereikėtų iš viso avėti aukštakulnių?
– Jei aukštakulniai yra „žvėriškai nepatogūs“ ir itin stipriai jaučiami pašaliniai skausmai ar diskomfortas įvairiose kūno vietose: tiek sąnariuose, tiek minkštuosiuose audiniuose jau per pirmąsias minutes ar valandas. Piktnaudžiauti aukštakulniais tikrai nereikėtų ir labai reikėtų stiprinti bendrą fizinį kūno pajėgumą, kad jis lengviau „atlaikytų“ galimus laikinus atramos pasikeitimus.
– Kam avėti jų nerekomenduojama?
- turintiems kaulų-raumenų nusiskundimų ar problemų (lėtinių skausmų ar uždegimų) nugaroje, klubuose, keliuose ar pėdose;
- turintiems genetinį (ir nebūtinai) polinkį į tam tikrus fiziologinius neatitikimus (pvz., skoliozė, dėl kurios lydi nuolatiniai skausmai; simptominė plokščiapadystė arba kaip tik stipriai padidėjusi išilginė pėdos arka, ir t.t.);
- turintiems reumatoidinį artritą;
- turintiems ūmių ar lėtinių pėdos, kelių, dubens ar nugaros skausmų;
- tiems, kam nuolat besikartoja traumos arba lateraliniai pėdos nykstelėjimai;
- turintiems osteoartritą.
- ir kitos individualios priežastys.
– Kaip saugiai avėti aukštakulnius?
- Turėti gerą fizinį pasirengimą.
- Treniruotis ant nestabilių plokštumų.
- Rinktis kiek įmanoma ergonomišką pačio aukštakulnio bato išdėstymą, pvz., tinkamas kulniuko aukštis, galimos platformos storis, pėdos svorio centro tolygus paskirstymas (kad nebūtų visas krūvis ant nykščio ir kūno svorio centro išlaikymas kulnakaulyje). Kiek man yra žinoma, tam yra naudojamos įvairios ergonominės pagalvėlės, tik, žinoma, reikia neapsigauti su komerciniais tikslais.
- Įsivertinti aplinką ir kitus galimus faktorius. Tarkime, jei reikės kulniuoti iš taško A į tašką B tamsoje, nelygiu paviršiumi keletą kilometrų, jei teks ilgai stovėti ar bėgioti.
– Kokio aukščio kulnas kenkia labiausiai? O koks – mažiausiai?
– Fiziologiškai rekomenduojama 2 cm pakulnė, tačiau nemanau, kad tai traktuojama kaip aukštakulniai. Kuo didesnis kulniukas, tuo didesnė traumų tikimybė, bet, kaip ir sakiau, šalia kulno aukščio egzistuoja daugybė faktorių, kurie prisideda prie galimų pasekmių avint aukštakulnius.
– Kaip dažnai galima avėti aukštakulnius?
– Priklausomai, ar patys aukštakulniai yra patogūs (pvz., ar yra platforma padikaulyje). Tiek, kiek dažnai yra kaitaliojama avalynė dienos eigoje: tą pačią dieną ir patogi sportinė avalynė, ir šlepetės, o gal tai tėra vieną kartą metuose, ar vieną sykį gyvenime. Taip pat priklauso nuo to, kaip pats kūnas yra fiziškai pasirengęs keisti atramos stabilumo pagrindą.
– Koks gali būti ilgalaikis neigiamas aukštakulnių poveikis sveikatai?
– Iš tiesų yra atlikta pakankamai daug mokslinių tyrimų, kuomet stebima, kaip kinta dubens padėtis arba nugaros raumenų aktyvumas. Viename iš rimtų tyrimų elektromiografu buvo matuojamas nugaros giliųjų raumenų aktyvumas (konkrečiai – erector spinae raumuo) basomis, avint aukštakulnius 4 cm ir avint aukštakulnius 12 cm. Šio tyrimo metu pastebėta tendencija, kad vidutinio amžiaus moterims (45-55metų amžiaus) labiau pasireiškia būtent juosmeninės nugaros dalies raumenų rigidiškumas, t.y. raumenys dėl nuovargio ir kompensacinių mechanizmų greičiau pavargsta, tačiau įdomu tai, kad jaunesnių moterų (20-25 metų amžiaus) padidėjo dubens judesių amplitudė (turima omenyje kontrolės nebuvimo ir kompensavimo eisenos metu) avint aukštakulnius, tačiau šio kompensacinio atsako nepastebėta vidutinio amžiaus moterims. Reikia turėti omeny, kad tyrimai yra daromi su tam tikra imtimi ir tai tikrai neturėtų būti kažkokia dogma, o reikėtų žiūrėti tiek individualiai į asmenį, tiek į visumą lydinčių faktorių,
Dažniausiai matomas poveikis – minkštųjų audinių bei sąnarinių paviršių skausmai apatiniame kvadrante. Turbūt labiausiai išskirčiau sutrumpėjusius blauzdos raumenis, Achilo sausgyslę, padikaulio osteoartritus, plantarinius fascijitus, aukštakulnių sukeltų traumų lėtiniai skausmai ir besikartojantys uždegimai (kulkšnies skausmai, padikaulio, kelių ar dubens skausmai).
Reikia suprasti, kad patys aukštakulniai nėra blogis. Jei aukštakulniai yra susiję bent su kažkokiu fiziniu krūviu, jei tai yra aplinkybės, kuriose yra ir dalis teigiamos žmogaus psichologinės būsenos (ėjimas į koncertą , savivertės ar pasitikėjimo laikinas padidėjimas, kuris suteikia teigiamų emocijų), jei fizinis kūno parengimas yra pakankamai geras, valandą trunkantis stabilumo pasikeitimas avint aukštakulnius tikrai nepridarys žalos organizmui. Galiausiai, dar kartą noriu priminti, kad vien tik aukštakulnių avėjimas tikrai ne visuomet yra problemos priežastis. Specialistas turi įvertinti visumą ir tik tada padaryti išvadas.