Sukaupta patirtimi apie įvaizdžio kūrimo strategiją Lina pasidalins lapkričio 9 d. Klaipėdoje vyksiančioje konferencijoje „Išdrįsk pradėti. Žingsniu toliau“, o dalimi įžvalgų dalijasi jau šiandien.
– Lina, kokią įtaką socialiniai tinklai turi kiekvieno mūsų įvaizdžiui?
– Socialiniai tinklai labai skirtingai paveikia kiekvieną iš mūsų. Mano aplinkoje yra žmonių, kurie nenaudoja socialinių tinklų ir tuo yra labai patenkinti. Mano atveju yra priešingai, būtent socialiniai tinklai buvo pagrindinis įrankis, suteikęs galimybę judėti reikiama kryptimi. Tad kiekvienam žmogui socialinis tinklas tai kitokia galimybė, siekis.
Tarkime, jei esi sukūręs profilius keliuose skirtinguose socialiniuose tinkluose, kurie atviri visuomenei, bet retai juos naudoji arba naudoji netinkamai, tai tokiu atveju suteiki galimybę kitiems spręsti apie tave iš jų gyvenimiškos patirties. Aš dirbu su 45 skirtingomis tautybėmis, tad turiu ne vieną progą stebėti, kaip viena ar kita žinutė, nuotrauka turi įtakos kartais net labai svarbiems susitikimams ir kontaktams užmegzti. Visada sakau, kad socialiniai tinklai be kontrolės – tai tarsi tu stovintis nuogas lauke su plakatu rankose be jokios žinutės ir tiesioginio kontakto su kitais. Suprantama, kad kiekvienas tokį įvaizdį interpretuos skirtingai ir įvardys vis kitokias tavo tokio stovėjimo priežastis.
Mes turime suprasti, kad darbo rinka kinta labai greitai. Atsiranda vis daugiau programų, filtrų, kurie suteikia galimybę pažvelgti ir į socialinius tinklus, tad kai kurie darbdaviai, net ir universitetai kandidatus renkasi ne tik pagal techninius rezultatus, bet ir pagal vertybes, komunikaciją, gebėjimą adaptuotis aplinkoje ir pan.
Per pastaruosius metus mes visi jau turėjome pastebėti, kad netinkamas komentaras socialiniame tinkle gali kainuoti ir darbo poziciją, skandalą įmonei ar net didelių kontraktų praradimus. Tad mūsų virtuali komunikacija – tai dalis mūsų reputacijos.
– Žvalgantis naujo darbo, regis, turėtų pakakti tvarkingai paruošto CV ir sutvarkytos LinkedIn paskyros. O kaip yra iš tiesų?
– Visada reikia turėti strategiją. Ne tik trumpalaikiam darbui – čia ir dabar, bet strategiją siekti to svajonių darbo, kuriame norėtume augti, siekti karjeros arba tiesiog mėgautis norima pozicija. Strategijos turėjimas – tai aktyvus savęs komunikavimas pasitelkiant kanalus, kuriuose gali sutikti potencialius darbdavius, užmegzti reikiamus ryšius ir pristatyti savo profilį. Tai gali būti ir LinkedIn, ir Facebook, ir Instagram, ar bet kuris kitas kanalas, kuris suteikia tiesioginį priėjimą prie darbdavių ir reikiamų kontaktų.
Be abejonės socialinė medija – tai tarsi viena didelė duomenų bazė, tik reikia mokėti tai išnaudoti. Žinoma, reikia taip pat norėti daryti ir siekti. Reikia nebijoti matyti save aukštesnėje pozicijoje, net jei dabartinėje situacijoje viskas atrodo kitaip. Dirbi darbe, kuris nelabai patinka? Nori kilti karjeros laiptais? Sprendimų yra: online kursai, būk aktyvus, dalinkis savo augimu, nuveiktais projektais, didžiuokis nuveiktais darbais ir sutiktais žmonėmis aplinkui. Mes turime suprasti, kad darbdavys renkasi ne tik profesionalą, bet ir žmogų, kuris turi įnešti kažką naujo į įmonę ir greitai adaptuotis naujoje komandoje. Techninių įgūdžių apmokyti nėra sudėtinga, bet rasti darbuotoją, kurio vertybės atitiktų įmonės vertybes tiek online, tiek offline, tiek darbinėje aplinkoje – nėra pati lengviausia užduotis.
Tad kai darbdaviui teks rinktis tarp dviejų panašių CV, dviejų LinkedIn „copy/paste“ profilių, laimės tas, kuris keliais žingsniais bus pasistūmėjęs į priekį, daugiau pasistengęs ir skyręs laiko savo komunikacijai: rekomendacijos, dalyvavimas renginiuose, savianalizė, gebėjimas komunikuoti, bendradarbiauti, didžiuotis ir priimti klaidas kaip galimybę augti ir pan.
– Kokia informacija socialiniuose tinkluose mums gali labiausiai pakenkti?
– Dažnai tenka susidurti su netinkamomis nuotraukomis ir netinkamais komentarais. Netinkamos nuotraukos – tai standartinė daugumos jaunų žmonių klaida, o netinkami komentarai – vyresnės auditorijos klaidos. Nesuprantu, kodėl daugeliui atrodo, kad paspaudus „skelbti“ viskas ir lieka kompiuteryje ir tik ten, kur paliekama žinutė. Turime suvokti, kad informacija keliauja, todėl netinkamas komentaras asmeniui gali kainuoti darbo vietą, sandorį, įmonei sutartis ir įvairias problemas platesne prasme.
– Kaip ištaisyti ir, ar tai įmanoma, jei nežinodami pakenkėme savo įvaizdžiui?
– Netinkamo turinio kartais tiesiog neišvengsime, nes didžioji mūsų dauguma užaugome su socialiniais tinklais. Branda atsiranda, kai mokomės iš klaidų ir gebame jų nekartoti. Visada patariu, jei žinai, kad yra kažkas, kas netinka – taisyk, trink, paaiškink. Geriau būti pirmam, kuris prisiima atsakomybę negu paskutiniam, kuriam tenka aiškintis. Taip pat, jei daugiau yra gėrio, viena klaida gali neatrodyti tokia baisi. Žinoma, tai priklauso ir nuo pačių klaidų.
– Pasidalinkite, kokiais 3-5 principais vadovaudamiesi galime būti tikri, kad įvaizdis socialiniuose tinkluose pasitarnaus mūsų naudai/mums nepakenks?
– Dalinuosi keturiais esminiais patarimais:
1. Pagarba kitam. Tenka pripažinti, kad gebėti diplomatiškai reaguoti į kritiką, nepuolant, gebėti priimti kito nuomonę ir atsakyti netampant tokiu pat, yra gana sunku. Bet pagarba kito asmens erdvei, nuomonei, religijai ir pan. – dažniausiai sustabdo daug užsiplieskiančių ugnių. Jei mes kalbame apie komentarus kažkieno, kuris aiškiai pažeidžia įstatymą ir turime nenumaldomą norą atsakyti, o pagarbos tam asmeniui tiesiog neturime dėl akivaizdžios situacijos, tai tokiu atveju reikia rašyti reikiamoms institucijoms. Aš visada pranešu Lietuvos policijai apie įrašus, kurie mano akimis kursto neapykantą ir pažeidžia žmogaus teises.
2. Tikslo iškėlimas. Jei nėra tikslo, nėra ir aiškios komunikacijos. Tai jokiu būdu nereiškia, kad staiga reikia save įrėminti į nuolatinį asmeninį darbą ir komunikuoti 24/7, tai reiškia, kad jei nori augti, užsidirbti, kilti karjeros laiptais, nusipirkti namą, įstoti į gerą universitetą ir pan., socialinė medija gali būti labai stiprus įrankis tiems tikslams pasiekti greičiau ir tikslingiau. Kiekvienas turi tiesiog atrasti savo tempą.
3. Mokymasis. Gyvename labai dėkingu laiku, kai informacija yra nemokama. Taip, ją sunku išsigryninti, bet jei labai nori, gali išmokti viską: filmuoti, montuoti video, fotografuoti ir t. t. Internetas neišsemiamas informacijos šaltinis. Neturi laiko? Kai žinai, kad tai gali padėti gauti darbą arba projektą, kelios papildomos valandos naktį gali būti trumpalaikis, varginantis, bet efektyvus sprendimas.
4. Kantrybė. Niekas neįvyksta per vieną naktį. Teko susidurti su daugybe atvejų, kai klientas pasako: „va, mėnesį ariu – niekas nevyksta!“. Tenka pripažinti, kad dirbau pusantrų metų, kol pajudėjo mano reikiami projektai naujoje šalyje. Dabar skaičiuoju trečius aktyvios komunikacijos, kuri reikalauja kantrybės, metus. Turiu savo tempą, bet esu davusi sau penkerius metus. Kantrybė tikrai atsiperka, kai leidi sau ir įkvėpti ir susikoncentruoti.