Tiesiog du žmonės siejami artimų jausmų įsivelia į galios žaidimą, t.y. noras įrodyti, kurio viršus ir kas teisus, laimi prieš bendrą gerovės siekį arba gerovės supratimas poroje skiriasi.
Galia visada susijusi su santykiais: vienas veikia, kitas duoda atsaką. Problemos santykiuose prasideda tada, kai pasireiškia du kraštutinumai: kai poroje du žmonės nuolat bet kokia kaina kovoja ir demonstruoja savo galią, o kitas variantas, kai poros atsisako rodyti galią, siekdami išvengti konfliktų. Pirmuoju atveju pora nuolat konfliktuoja ir pavargsta nuo kasdienių kivirčų ir įtampos, antruoju atveju – poroje įvyksta emocinis atitolimas.
Paprastai galios žaidimai vyksta tik ten, kur yra jausmai ir aistra. Jei poroje nekyla ginčių, kas vadas, poroje nėra meilės? Nebūtinai, arba toje poroje nėra gyvų aistrų, arba toje poroje sugyvena labai išmintingi žmonės, kurie gerai žino, kad galios žaidimai laimės nesuteikia, o kova už savo savigarbą, savigarbos kaip tik neprideda (kai viena kaimynė man pareiškė, kad su savo vyru ji niekada nesipyksta, nes jis su viskuo sutinka, aš taip ir likau nesupratusi ar jis toks protingas, ar jam niekas neberūpi).
Dažniausiai galios žaidimai atrodo taip:
- Tu man taip pasakei, o aš tau šitaip atsakysiu, o kas po to nebesvarbu.
Noras atsigriebti, kai tave įskaudina artimas žmogus turbūt visiems pažįstamas. Jei jis tave pavadino ožka, tu būtinai atsigriebsi pavadinsi jį avinu; jei jis pasakė, kad jo mamos barščiai skanesni, tu būtinai išrėki, kad jo mama išvis nemoka gaminti. Vienas kito kaltinimas yra galios rodymo forma. Be to, priekaištai gali būti išsakyti ne iš karto, bet nutylėti ir panaudoti vėliau, kai galima pasiekti didesnį efektą. Dar vertėtų prisiminti frazes, kurios išveda partnerį iš pusiausvyros, pvz.: „tu niekada...“, „tu visada...“, „tu kaip tavo mama/tėtis“. Taigi kaltinantis kitą ne visada yra nuskriaustasis. Ir taip sukasi karuselė be galo. Laimėtojų nėra. Nuoskaudų kamuolys auga.
- Tu man taip, tai aš tada patylėsiu.
Čia kitas variantas, kai į priekaištus, skundus atsakoma pasyvia agresija – tylėjimu. Nekalbėdamas partneris parodo savo pranašumą prieš kitą, sumenkindamas norą išsiaiškinti ar susitarti. Nekalbadieniai nė vienai porai nesuteikia harmonijos.
- „Jei mane mylėtum, tu...“.
Manipuliavimas partnerio jausmais taipogi yra galios rodymas. Gal ne toks atviras ir tiesioginis, bet bandymas pasiekti savų tikslų, kito žmogaus sąskaita, tam tikrais kartais net nesuvokiant, kad buvo apsuktas.
- Ak tu taip padarei/nepadarei, aš tau atsilyginsiu.
Tu neišnešei šiukšlių, aš neišlyginsiu marškinių; tu užtrukai darbe, aš savaitgalį leisiu su draugėmis ir pan. Garsiai apie tai nekalbame, nes jei būtų apie tai kalbama ir tariamasi, tai jau būtų kompromisai, o ne galios siekimas, tyliai renkat taškus savo komandai. Nuoskaudų kamuolys auga toliau.
- Aš geriau žinau/darau.
Viskas gyvenime turi savo kainą. Jei ir smagu, kad kažkuris vienas uždirba žymiai daugiau, o kitam nereikia sukti galvos dėl finansų, arba kažkuris rūpinasi visais namų kampais, o kitas išlaisvinamas nuo buities rūpesčių, bet neretai už to slepiasi ir pasipuikavimas, kad ji/jis be manęs pražūtų.
Taigi galios pasiskirstymas poroje gali būti įvairūs ir žaidimai, gali vykti sąžiningai arba nelabai. O taisyklių, kaip turėtų būti, nėra. Jei santykiai tenkina abu, viskas tvarkoje, bet jei kažkuris jaučiasi nevisavertis, išnaudojamas, manipuliuojamas, reikia sustoti ir apmąstyti kas vyksta.