– Kokios yra dažniausios panikos atakos priežastys?
– Nėra vienos aiškios priežasties, dėl ko išsivysto panikos atakos, tačiau tą gali nulemti keletas veiksnių. Iš fiziologinės pusės, tam įtakos gali turėti organizmo išsekimas, nusilpusi nervinė sistema. Iš psichologinės pusės, panikos atakas dažnai sukelia ilgą laiką slopinamos emocijos, vidiniai konfliktai, bendrai išaugęs nerimo, streso lygis (pvz., įvykus reikšmingiems gyvenimo pokyčiams ar patiriant didelį stresą darbe, šeimoje), su kuriuo nebesusidorojama ir psichikos gynybos mechanizmai „nulūžta“. Taip pat esu pastebėjusi, jog su panikos atakomis dažniau susiduria tie žmonės, kurie yra linkę nuneigti patiriamus emocinius sunkumus, įsikibę laikosi požiūrio, jog „man viskas gerai“, nėra linkę gilintis į savo emocinę būseną. Tuomet organizmui tenka desperatiškai siųsti žinutę, kad ne viskas yra gerai, laikas sustoti, pailsėti, galbūt kažką savo gyvenime pergalvoti.
– Papasakokite, kas tai yra? Kaip atpažinti? Kokie yra fiziologiniai ir psichologiniai simptomai?
– Panikos atakos – tai trumpalaikė, tačiau labai nemaloni būsena, kuomet žmogus itin intensyviai patiria gausybę emocijų ir fizinių pojūčių, pradedant labai stipriais nerimo, baimės, didelės įtampos jausmais, kyla mintys, kad žmogus gali tuoj mirti, išprotėti, nualpti, patirti širdies smūgį, visiškai prarasti kontrolę, gali būti jaučiamas oro trūkumas, pasidaro sunku kvėpuoti, gali išpilti karštis, išmušti prakaitas, svaigti galva, labai tankiai plakti širdis, apimti kūno drebulys.
– Kokiame amžiuje jos gali ištikti?
– Su panikos atakomis gali susidurti įvairaus amžiaus žmonės. Mano praktikoje dažniau jauni, darbingo amžiaus žmonės kreipiasi būtent dėl panikos atakų.
– Ar yra duomenų apie tai, ką dažniau kamuoja: vyrus ar moteris?
– Moksliniai tyrimai sako, jog moteris kamuoja maždaug dvigubai dažniau nei vyrus.
– Kokie yra perspėjamieji ženklai?
– Nemažai žmonių, ilgesnį laiką patiriančių panikos atakas, ilgainiui pastebi, kad pradeda jausti, kada jau artinasi panikos ataka. Tai individualu, dėl to svarbu stebėti savo kūno siunčiamus signalus. Dažnai žmogus gali pastebėti padidėjusį nerimo lygį, kiek apsunkintą, paviršutinišką kvėpavimą, gali pradėti lįsti nepageidaujamos mintys, nuojauta, kad „kažkas tuoj bus“.
– Kaip tam užbėgti už akių?
– Panikos atakos dažnai susijusios su fiziniu išsekimu bei užleistais emociniais sunkumais, užslopintais jausmais. Tad prevencija panikos atakoms ir būtų pirmiausia pasirūpinti savimi visapusiškai – kokybiškai pailsėti, išsimiegoti, užsiimti maloniomis laisvalaikio veiklomis, sportu, visavertiškai maitintis, atvirai ir nuoširdžiai pasikalbėti su artimaisiais apie slegiančius rūpesčius. Taip pat siūlyčiau atsisakyti ar sumažinti kavos, alkoholio vartojimą, rūkymą – tai pagreitina širdies plakimą, kas gali padidinti jaučiamą nerimą ir išaugti iki panikos atakos. Pastebima, jog dažniau panikos atakos gali išsiprovokuoti karštose, tvankiose patalpose, per šiltai apsirengus, kuomet trūksta oro – organizmas į tai reaguoja, patankėja širdies plakimas ir „užsiveda“ panikos atakos mechanizmas. Tačiau jei šie veiksmai nepadeda ir jei panikos atakos dažnėja, būtina kreiptis į specialistus ir ieškoti gilesnių, psichologinių priežasčių, sunkesniais atvejais gali būti reikalingas ir medikamentinis gydymas.
– Ką daryti, jai ištikus?
– Pirmas dalykas, ką svarbu sau tvirtai žinoti – jog panikos ataka nėra pavojinga pati savaime. Nors tai labai nemaloni ir gąsdinanti būsena, ji niekaip nepakenkia kūnui, žmogus dėl to nemiršta ir neišprotėja. Svarbu žinoti, kad ataka trunka trumpai (paprastai apie 10-15 minučių) ir ji greitai praeis. Toks žinojimas ramina. Taip pat verta sutelkti dėmesį į savo kvėpavimą. Panikos atakos metu kvėpavimas tampa paviršutiniškas, negilus, dėl ko žmogui atrodo, kad oro vis trūksta. Svarbu pastebėti savo kvėpavimą, kiek įmanoma prailginti įkvėpimus ir iškvėpimus (galima skaičiuoti iki 3, tada po truputį ilginti iki 4, 5), daryti pauzes tarp įkvėpimų ir iškvėpimų. Tokiu būdu siunčiame kūnui žinią, jog viskas gerai, grėsmės nėra, galima pradėti atsipalaiduoti. Taip pat svarbu pastebėti ir stengtis atpalaiduoti įsitempusius kūno raumenis. Šiam tikslui, kad būtų galima lengviau išgyventi panikos atakas, turime ir sukurtų programėlių telefone, pvz., lietuvių sukurtas „Ramu“.
– Ką daryti toliau, kad jos nepasikartotų?
– Kaip jau minėjau, prevencija būtų atidus rūpinimasis savo fiziniais ir emociniais poreikiais. Jeigu fiziniais poreikiais pasirūpinti daugiau ar mažiau mokame visi (gal tik kartais esant įtemptam, greitam gyvenimo būdui apleidžiame), su emociniais poreikiais kiek sunkiau – ne visada pačiam žmogui aišku, kokie tie poreikiai yra ir ką su jais daryti, ypač jei to nebuvo mokoma šeimoje. Tokiu atveju padės specialistas – psichologas, psichoterapeutas. Labai kviečiu nebijoti kreiptis ir nekentėti šių nemalonių simptomų, juos tikrai galima įveikti.