Skaitytoja Monika (vardas pakeistas) Delfi portalui pasakojo, kad visą gyvenimą jai sunkiai sekėsi priimti sprendimus pačiai, su niekuo nepasitarus ar negavus artimų žmonių pritarimo ir patvirtinimo, kad elgiasi teisingai. „Prieš porą metų turėjau priimti kelis labai svarbius gyvenimo sprendimus ir dėl to nuolat jaučiau įtampą, nerimą. Maniau, kad susitvarkysiu su savo jausmais be jokios pagalbos ir tiesiog nustumdavau gilyn kylančią baimę ar nerimą. Vieną dieną ruošiausi važiuoti nusipirkti striukę. Svarsčiau apie tai, kokią ją pirkti – šiltesnę ar plonesnę, kokios spalvos ir panašiai. Įsėdau į automobilį ir pajutau, kad negaliu pajudėti. Turėjau pradėti važiuoti, o negalėjau. Gerklėje užstrigo gumulas, pašėlusiai ėmė daužytis širdis, spengti ausyse, aptirpo ranka. Maniau, gal patiriu infarktą. Tai truko kelias minutes, o tada pradėjau isteriškai verkti. Verkiau ir kartojau „negaliu nieko pirkti, nežinau, ką pirkti, negaliu niekur važiuoti“. Atrodė, kad išprotėsiu arba mirsiu. Dabar atrodo – dėl striukės?! O tada, kai po keliolikos minučių viskas baigėsi, supratau, kad man reikia pagalbos, kad susitvarkyčiau su tais sprendimais ir jausmais, kuriuos esu užspaudusi. Dabar lankau terapiją“, - pasakojo pašnekovė. Po šio įvykio panikos priepuoliai jai dar kelis kartus kartojosi, bet nebuvo tokie stiprūs.

Anot psichologės E. Malūnavičienės, kas penktas žmogus bent kartą yra patyręs panikos ataką, dažnas ją painioja su infarktu ar insultu. Kaip atskirti ir ką daryti jai ištikus, specialistė papasakojo interviu.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)