Įvairios technikos
Permanentinis makiažas turi įvairiausių technikų: mikropigmentacija, mikrobladingas, pudros efektas, ombre ir šešėliavimas. Niekam ne paslaptis, kad visus šiuos efektus galima tarpusavyje kombinuoti. Tačiau rezultatas priklauso nuo odos tipo, kokio ryškumo norisi ir nuo pačių antakių.
„Kokią permanentinio makiažo techniką pasirinksime, lemia, tai ar žmogus nori ryškaus efekto, ar kuo natūralesnio, kiek yra savų antakių, ar jie vešlūs, ploni, o gal išvis nėra antakių, kas dažniausiai būna po įvairių susirgimų, vėžio, chemoterapijos. Taip pat labai svarbu yra odos tipas: stora, riebi, mišri, sausa ar į raudonumą linkusi oda, kas yra būdinga Lietuvoje. Nuo to priklauso ne tik atlikimo technika, bet ir aparato, dažų parinkimas“, – pasakojo grožio specialistė.
Privalumai ir trūkumai
Permanentinis makiažas gali išspręsti įvairias problemas, tokias kaip vienas antakis aukščiau už kitą, nėra antakių galų ar išvis antakių neturėjimas.
„Ryte atsikėlus nereikia gaišti laiko, pieštis antakių ar akių pravedimo, kuris kiekvieną kartą išeina skirtingai. Taip pat ir dėl lūpų: tiems, kieno yra labai šviesios lūpos, neaiškus kontūras, permanentinis makiažas gali gerokai pagerinti situaciją. Jo dėka lūpos įgauna spalvą ir kontūrą. Ilgalaikis makiažas taip pat labai naudingas žmonėms, kurie daug sportuoja, pavyzdžiui, baseinuose“, – aiškino meistrė N. Kiela.
Anot jos, permanentinis makiažas gali būti naudingas ne tik moterims, bet ir vyrams: „Vyrai dažnai antakių srityje turi išplikimų, pavyzdžiui, pradžia ir galas yra, o vidurys – tuščias. Tokiu atveju permanentinis makiažas gali būti išsigelbėjimas“, – šypsojosi pašnekovė.
Vis dėlto pasiryžus šiai procedūrai reikia žinot ir galimus jos trūkumus. „Nekokybiškai atliktas permanentinis makiažas, randai, žydri antakiai, plaukų iškritimas dėl neteisingos technikos – visa tai reikia turėti omeny“, – perspėja grožio specialistė.
Kaip dažnai reikia korekcijos?
Pasak kosmetologės, korekcijų dažnis priklauso nuo žmogaus odos tipo: „Jeigu oda riebi, korekciją reikia daryti gerokai dažniau nei tiems, kieno oda yra sausa. Jeigu žmonės nori šviesių spalvų, po metų ar pusantrų reikia korekcijos“.
Ką naudinga žinoti?
Bene vienas svarbiausių dalykų, susiruošus ilgalaikiam makiažui – gero meistro pasirinkimas. Nors internete yra daug nuotraukų prieš ir po, tai nereiškia, kad tos nuotraukos yra būtent to meistro.
„Geriausia meistrą rinktis pagal rekomendacijas. Taip pat siūloma, išsirinkus meistrą, pas jį nueiti konsultacijos, tokiu būdu suprasite ar meistras patinka. Konsultacijos metu jis turi pasiūlyti techniką, kuria darytų, nupiešti formą, kuri tinka pagal veido bruožus ir atlikti alergijos testą, kuris parodo ar nėra alergijos dažams, kurie bus naudojami“, – aiškino kosmetologė.
Be to, prieš procedūrą reikėtų atsisakyti kai kurių malonumų ir išsigydyti esamas veido odos problemas. „Prieš procedūrą nėra rekomenduojama degintis saulėje ar soliariume. Taip pat patariama išsigydyti spuogus, žaizdas ar randus“, – sakė pašnekovė.
Nėra skirtas visiems
Pasak grožio specialistės, pagrindinė liūdna permanentinio makiažo pasekmė – nenatūraliai atrodantis rezultatas. „Šios procedūros siūloma atsisakyti merginoms, kurios nori keistų, nenatūralių, jų veido proporcijų neatitinkančių formų. Tokio makiažo jau nepataisysi, jį reikės šalinti lazeriu“, – pasakojo N. Kiela.
Šiais laikais daugelis vaikosi madų, kurios greitai praeina. „Jaunos merginos, net turinčios gražius ir vešlius antakius, nori permanentinio makiažo vien dėl to, kad jis yra madingas. Tačiau mada praeis, o toks makiažas išliks ilgam“, – perspėja kosmetologė.
Ji prisiminė vieną atvejį, kai teko atsakyti klientei daryti ilgalaikį makiažą. „Kartą procedūrai užsirašė mama su dukra, kuriai buvo 16 metų. Jaunai merginai atsisakiau daryti ilgalaikį makiažą, dėl ko buvau išvadinta bloga meistre. Mergaitės antakiai buvo ryškus, vešlūs, reikėjo tiesiog padaryti korekciją su vašku ar siūlu. Nuo procedūros atkalbinėjau valandą laiko, gerai, kad tai buvo paskutinė klientė ir galėjau tam skirti laiko. Vėliau mergina sugrįžo korekcijai ir buvo man dėkinga, kad atkalbėjau nuo procedūros“, – pasakojo N. Kiela.
Anot jos, nors ši procedūra daugeliui moterų yra tikras išsigelbėjimas, vis dėlto reikia gerai apsvarstyti visus jos privalumus ir trūkumus.