Anot jo, meditacija didžiajai daliai žmonių siejasi su atsipalaidavimu, tačiau tai ne visai tiesa. Atsipalaidavimas - labai vienkartinis tikslas. Medituodami siekiame kur kas didesnių tikslų nei vienkartinė emocija. Relaksacija ir atsipalaidavimas gali būti tam tikras pratimas, tačiau ne visa meditacija. Atsipalaidavimas - teigiamas šalutinis poveikis, kuris nebūtinai gali aplankyti. Meditacija nesiejama su religija ir nėra skirta proto išvalymui - neįmanoma neturėti minčių, mūsų protas nuolat kuria.
Vaizdo įraše specialistas dalijasi labiausiai paplitusiais mitais apie meditaciją ir interviu pasakoja, kaip šia praktika galime pakeisti savo gyvenimą į gerąją pusę.
– Dažnai „prieš“ meditaciją nusiteikę žmonės įsivaizduoja tai kaip kažkokį mistinį užsiėmimą, kurio metu sėdime lotoso poza ir garsiai sakome „om“, o pabaigoje pakylame į orą. Kartais meditacija net aptariama pašaipiai, lyg keistuolių užsiėmimas. Ar galite „išteisinti“ šį saviugdos būdą – kuo jis naudingas? Kodėl žmonėms taip sunku jį priimti?
– Taip, stereotipų iš tiesų daug. Prie jų formavimosi prisideda pats žmogus, skubantis daryti išvadas. Juk meditacija pirmiausia yra asmeninis patyrimas, o jei šio patyrimo aš nesuprantu, jei man tai sukelia keistus išgyvenimus, tuomet lengva padaryti skubotas klaidingas išvadas. Nieko keisto, kad nuo senų senovės buvo įprasta turėti savo mokytojus, kurie atlieka tam tikrą gido vaidmenį, žmogui keliaujant per patyrimą. Didelę įtaką stereotipams darė ir tai, kad meditacija dažnai siejama su viena ar kita Rytų religija ir tai stipriai paveikia mūsų išankstines nuostatas. Šiais laikais vis labiau tikime mokslu, todėl ir meditacija populiarėja ne kaip mistinis užsiėmimas, bet labiau kaip proto, atidos, dėmesingumo lavinimo būdas, kuriam pagrįsti jau yra tūkstančiai mokslinių straipsnių.
Bandant „išteisinti“ meditaciją, kaip naudingą užsiėmimą paprastai patenku į spąstus, tarsi bandyčiau parduoti kažkokią idėją. Labiau norėčiau pakviesti skaitytojus pabandyti stabtelėti kasdienybėje ir pažiūrėti kur pavyzdžiui, 10 min. tylos, stebint kvėpavimą, kasdien, juos nuves po kelių savaičių. Man patinka posakis „tylinčio neperkalbėsi“. Panašiai ir su meditacijos tema, sunku apie ją kalbėti, kai nauda atsiskleidžia ne intelektualiai postringaujant, o tyliai praktikuojant.
Žinoma, galima paminėti, kad reguliari meditacijos nauda moksliškai aprėpia itin daug sričių. Žmogui lengviau išbūti su psichologiniu ar fiziniu skausmu, keičiasi santykis į patiriamą stresą ar kitą įtampą, atitolina senėjimo procesus, gerina miego kokybę, atmintį, leidžia save ir kitus priimti su daugiau atjautos, kasdienę rutiną priimti tiesiog išmintingiau. Esmė juk gana paprasta – kasdien taip „užsisukame“ savo gyvenimuose, kad pamirštame skirti kokybiško laiko sau, savistabai, savęs pajautimui. Meditacija leidžia pajusti save vis labiau.
– O ar gali meditacija netikti? Kai kurie sako, kad yra pernelyg aktyvūs, nemėgsta tiesiog „sėdėti ir kvėpuoti“. Ar tai visgi tik išankstinė nuostata, kuri trukdo atrasti meditacijos naudas?
– Meditacija itin tinka pernelyg aktyviems žmonėms, tą liudiju kitų žmonių ir savo patirtimi. Tiesiog tokiems žmonėms ypač pirmieji meditavimo patyrimai būna sunkesni dėl jų būdo ir gausių impulsų su kuriais tokie žmonės nemoka išbūti. Jiems pasidaro per sunku momentiškai ir jie skuba daryti išvadą, kad tai jiems netinka. Tuomet galime mažinti trukmę, pradėti tik nuo kelių minučių skirtų šiai praktikai ir aktyvus žmogus greitai pajus, kad jis geba išbūti su tuo savo aktyvumu ir dar labiau – galės valdyti šį aktyvumą valingai ir susitvardyti, kai prireikia. Emocijų valdymas vienas sunkiausių iššūkių, meditacija padeda ir šioje vietoje.
Meditacija gali netikti žmonėms, kurie esamu momentu turi sunkios trauminės patirties, serga sunkia depresija ar turi kitų stiprių psichologinių problemų, tuomet geriau to nepraktikuoti be psichologo ar psichoterapeuto konsultacijos.
– Kokį keisčiausią ar juokingiausią mitą apie meditaciją esate girdėjęs?
– Man vis dar keista išgirsti komentarą, kad meditacijoje nieko nevyksta arba, kad meditacijos tikslas yra minčių sustabdymas. Iš tiesų, meditacija yra labai aktyvus užsiėmimas, net jei vizualiai žmogus atrodo itin pasyviai. Kelios dešimtys tūkstančių minčių aplanko mus kasdien ir jų srautas nepaliauja plūsti, o jei gyvenimo aplinkybės sunkesnės, šis srautas dar suaktyvėja ir tampa mums sunkiai pakeliamas. Tada, žinoma, žmonės ir ieško greitų būdų išvengti to sunkių ir įkyrių minčių srauto, bet meditacija taip neveikia, nes mes negalime sustabdyti minčių.
Medituodamas žmogus išmoksta keisti santykį su tuo minčių srautu, bet ne sustabdyti jį. O pasikeitus šiam santykiui, pačios mintys jau netampa kančios priežastimi, nes mes jas priimame kitaip.
O juokingų situacijų būta įvairių. Pamenu vieną kartą, kai su grupe žmonių praktikavome lėtą ėjimą parke (taip, medituoti galima ir vaikštant!). Link mūsų artėjo kita grupelė žmonių, kurie ėjo sparčiai, kalbėjo garsiai, bet, kai priartėjo prie mūsų, visi nutilo, stipriai sulėtino savo žingsnius ir tyliai ramiai prasilenkėme. Prasilenkus jie vėl grįžo į savo tempą ir šurmulį. Man po šios situacijos kilo mintis, kurią visi esame girdėję, bet štai šioje situacijoje man ji tapo be galo aiški: keisti aplinką ir aplinkinius galime tik savo pavyzdžiu. Mes galime užkrėsti ne tik gripu, mes galime užkrėsti susikaupimu ir ramybe.
– Kokio pasiruošimo reikia meditacijai?
– Tylesnė ir ramesnė aplinka nėra būtinybė, bet tai stipriai padėtų, jei žmogus pradeda medituoti. Verta meditacijai skirti reguliaraus laiko, geriau tuo pačiu metu – taip bus lengviau ugdyti įprotį. Jokių specialių priemonių nereikia, net ir pozą galime rinktis įvairią – tiek sėdint ant kėdės, grindų ar gulint.
– Dažnas nori rezultato „čia ir dabar“, o medituojant, ko gero, ypatingo savijautos pokyčio po 10-ies minučių nepajusime – reikės reguliarios praktikos. Sporte po keleto savaičių ar mėnesių ima motyvuoti aiškiai matomi kūno pokyčiai, kokie pokyčiai motyvuoja medituojančius?
– Pokyčiai kiekvieną paliečia skirtingai, bet žinoma bendrumų yra. Aiškesnis savęs, savo minčių, jausmų, kūno pojūčių suvokimas aplanko bene kiekvieną ilgiau medituojantį. Su tuo susijusios ir visos kitos sritys, nes mes jas išgyvename per save. Paprastai, žmonės pradeda medituoti turėdami mažiau ar daugiau aiškų norą, kuo jiems tai galėtų padėti. Kažkam tai padeda mažinti stresą ar depresijos simptomus, susitvarkyti su panikos atakomis, pykčio protrūkiais, kažkas to pagalba net meta rūkyti ar pakeičia mitybą, kažkam tai palengvina sudėtingus gyvenimo etapus, santykių krizes. Įdomiausia, kad pati meditacija visų šių sunkumų nesprendžia, juos išsprendžia žmogus, kuris pradeda ugdyti savo sąmoningumą medituodamas.