Bendros tendencijos ir atlikti tyrimai rodo, kad pasaulyje daugėja nerimo, streso, depresijos ir dėl to atsirandančių kitokių sutrikimų. Tokia yra „tikslų civilizacijos“ kaina, pranešime spaudai sako P. Rakštikas.
Laimė palikta atsitiktinumui
Jau prieš šimtą metų visuomenę ir žmogų tyrinėję filosofai bei psichologai įspėjo apie technologijų veržimąsi į žmonių gyvenimą ir aiškiai identifikavo didėsiantį stresą bei gyvenimo greitį, nors tuo metu nieko nežinojo apie internetą, socialinius tinklus ar gresiantį populiacijos augimą.
Žmogui natūralu siekti tikslų, sako psichologas, nes jie varo pirmyn.
„Tačiau laimės siekimas lieka antraeilis – jei gausis, tai gerai“, – sako jis. Moderniose visuomenėse vaikai nuo mažens mokomi siekti karjeros, materialinės gerovės, įtakos, tačiau neretai pamirštama išmokyti augančias asmenybes rasti pusiausvyrą tarp materialių ir dvasinių dalykų bei tausoti save, atkreipia dėmesį jis.
„Pietų Korėjoje stebimas bene didžiausias gyvenimo tempas, kurį lydi aukščiausi savižudybių skaičiai. Lietuva savo ruožtu įvardijama kaip startuolių ir technologijų šalis, kurioje psichinės sveikatos rodikliai taip pat prasti. Tai kaina, kurią moka pažangi žmonija. Todėl verta kasdien saves paklausti: ar savo pavyzdžiu rodau vaikams, kad reikia būti garsiu ir turtingu ar vis tik sveiku ir laimingu?“ – retoriškai klausia P. Rakštikas.
Atostogaujame taip, kaip gyvename – greitai
Naivu tikėtis, kad gyvenant įtemptą ir greitą gyvenimą, atostogos bus kuo nors kitokios. Tai – saviapgaulė, teigia psichologas ir priduria, kad vasaros metu visus metus kultivuoti įpročiai niekur nedingsta.
Žmonės neskiria deramo dėmesio ir laiko atostogoms. Psichologo teigimu, kartą per metus būtina atostogauti bent 3-4 savaites. Pirmąją savaitę vyksta įžanga į atostogas, vėliau prasideda poilsis, o po jo – sugrįžimas į mintis apie darbus. Tie, kurie galvoja, kad pakanka pailsėti kelis kartus per metus po savaitę ar kelias dienas, klysta ir netausoja savęs.
Psichinės sveikatos požiūriu, bent kartą per metus būtinas ilgesnis atsitraukimas nuo darbo reikalų ir streso, tačiau harmoningai gyvenant kartais pakanka ir trumpesnio laiko pasiekti atostogų režimą.
Stresas neišvengiamas ir vasarą
Nors vasara laikoma atsipalaidavimo sezonu, tačiau daug žmonių vasarą stresuoja. Dėl ko?
P. Rakštikas sako, kad stresą gali sukelti tai, kad intensyviai dirbdami nespėjame susiplanuoti atostogų, tad joms prasidėjus toliau gyvename greitu tempu. Jo patarimas – dar iki atostogų bent dalį jų susiplanuoti, o dalį pasilikti nieko neveikimui.
Tas pats taikoma ir vaikams: patartina nebandyti užimti visos jų vasaros stovyklomis, kelionėmis, žaidimais ir pramogomis. Taip vaikai įvedami į nuolatinio lėkimo būseną ir neišmoksta nieko neveikti.
Nieko neveikimas – būtina kūrybiškumo sąlyga, sako psichologas. Šiais laikais kai kurie darbdaviai primygtinai rekomenduoja darbuotojams daryti pertraukas ir kurį laiką nieko neveikti, kad šie atsikvėptų ir pasikrautų kūrybinės energijos.
„Nebandykime pasivyti gyvenimo“
Pasak P. Rakštiko, vasarą nereikėtų vytis to, ko visus metus nespėjome ar neleidome sau daryti. Jis atkreipia dėmesį į tai, kad būtent tai ir neleidžia atsipalaiduoti. Vasarą norisi gerai atrodyti su maudymosi drabužiais, todėl puolama sportuoti ar mesti svorį; norima pamatyti jūrą, kalnus, pilis ir bokštus, todėl skubiai ieškoma kelionių ir pan.
„Norėti, turėti tikslų yra puiku, tačiau kartais žmonės visų norų išpildymą laiko būtina laimės ar pasitenkinimo sąlyga. Jei nepavyksta ar nespėjama, kyla stresas, įtampa, nes norima visuomet daugiau, nei įmanoma gauti. Todėl mano patarimas – neužsikelti lūkesčių, geriau daryti mažiau ir priimti tai, kaip pakankamą pasiekimą“, – sako psichologas.
Anot jo, sveikiausia visus metus gyventi harmoningai, dėmesingai, o vasaron atsinešti visų metų geros savijautos receptus: miego režimą, nuolatinį fizinį aktyvumą, sveiką mitybą, pozityvų bendravimą.
Ypatingai specialistas pabrėžia žmogaus ryšį su gamta. Vasara – pats palankiausias metas būti saulėje ir gamtoje, judėti, maudytis, tačiau tai daryti reikėtų ir likusiais sezonais. Kaip pavyzdį jis pateikia skandinavus, kurie nevengia sportuoti ar pramogauti ne tik vasarą, bet ir kitais metų laikais.
„Vasarą žmonės naudoja daugiau gamtos resursų, valgo vaisius, daržoves, uogas, geria žolelių arbatas, daugiau bendrauja. Perkėlus šiuos įpročius ir į kitus metų laikus, išmintingiau ir harmoningiau gyventumėme visą laiką, o vasara netaptų „kraštiniu“ laiku, kai kompensuojame nepriteklius“, – teigia sąmoningumo mokytojas.
Žmogus – gamtos dalis
Nepailsėję, stresuojantys žmonės dažnai ieško „stebuklingų“ tablečių, kurios padėtų jiems greit atsipalaiduoti. Tačiau psichologas sako, kad visi atsakymai slypi ne tabletėse, o gamtos resursuose. Žmogus visų pirma yra gamtos dalis, tik tai primiršta, teigia jis.
Todėl verta mokytis save tausoti.
Pavyzdžiui, pasitenkinimą gyvenimu ir veikla didina dėmesingumo ugdymas ir pastebėjimas to, kas „po nosimi“: saulės, ežero, artumo su mylimais žmonėmis, lietaus ar saujos žemuogių, sako P. Rakštikas.
Kuo mažiau laiko jis rekomenduoja praleisti su telefonais rankose. „Padovanokite sau savaitę be technologijų. Pažadu – pajusite daugiau ramybės, ryšį su gamta, kokybiškiau pailsėsite“, – primena psichologas.
Jis vasaros metą pataria išnaudoti valgant vitaminais turtingas įvairiausias sezono uogas ir daržoves. Be to, tempą sumažinti gali įvairūs ritualai, kad ir arbatos gėrimas ir knygos skaitymas ar mėgstamas filmas. Dienai baigiantis galima pasimėgauti laiko ir mokslo patikrintomis valerijonų, melisos, pipirmėtes, apynių, ramunėlių arbatomis ar jų deriniais.
Kruopščiai parinktų žolelių derinių arbatos itin naudingos vos pajutus nuovargio, nerimo, streso, prasto miego požymius. Be to, jos nesukelia jokių nemalonių šalutinių poveikių ir atpalaiduoja, ramina, pagerina miegą.
Tad save saugoti galima kompleksu priemonių: nuolat pasilepinant gamtos dovanomis, koreguojant gyvenimo būdą, nepamirštant laiku išjungti kompiuterio ir mėgaujantis mažais kasdieniais džiaugsmais.
Taip pat verta planuoti ne tik darbus, bet ir laisvalaikį, taip pasisemiant įspūdžių, ramybės ir geros nuotaikos.