Ji tapo ketvirtąja „Rimi“ organizuojamų virtualių paskaitų ciklo „Rinkis rūpintis savimi“ lektore, rašoma pranešime spaudai.
Krizę išnaudokite transformacijai
Ne vieną dešimtmetį įvairias organizacijas konsultuojanti R. Vanagė rekomenduoja pirmiausia susitaikyti su faktu, kad krizių gyvenime buvo ir bus, ši – nei pirma, nei paskutinė. „Po izoliacijos mes į gyvenimą ne šiaip turime sugrįžti nepalūžę, bet žymiai stipresni, greitesni ir sumanesni – prisitaikę naujai realybei, kuri nebebus tokia, kokia buvo“.
Psichologė šiuo metu prilygina žmogų visureigiui su keturiais varomais ratais, kurie atspindi mūsų protą (kaip logikos šaltinį), širdį (kaip emocijų šaltinį), kūną ir dvasią. Visi jie turi susitelkti ir veikti puikiai, jog sugebėtume išvažiuoti iš duobės, į kurią šiuo metu papuolėme: „Protas šioje situacijoje yra mūsų priešas, nes jis nori apibrėžtumo. Ko reikia protui, kad jis jaustųsi geriau, – tai apčiuopiamos ir objektyvios informacijos. Mūsų protas taip pat nori matyti pokyčius, girdėti istorijas ir turėti žinių akiračio plėtimui. Svarbu jam tai suteikti.“
Pripažinti savo silpnumą, kai visuomet jautėtės užtikrinti ateitimi, gali būti sunku, tačiau blogiausia, ką galite padaryti, pasak R. Vanagės, tai apsimesti, jog jaučiatės puikiai ir ši situacija jums nesukėlė jokio diskomforto: „Drąsos tokiose situacijose reikia pripažinimui, kad nežinomybė priverčia mus jaustis pažeidžiamiems. Protui leiskite pasakyti – taip, aš nežinau. Svarbu, kad protas turėtų į ką atsiremti, nesvarbu, kuo tikėsite.“
Apsisaugoti padės emocijos
Kiekvienas žmogus nuo prigimties turi penkias bazines emocijas: džiaugsmą, liūdesį, baimę, pyktį ir šleikštulį. Psichologė teigia, kad gamta ne veltui jas tokias sukūrė: „Jos skirtos tam, kad sugebėtume save išsaugoti – izoliuotis užklupus pavojui, ateiti į save, nesidraskyti, išlaukti, kad išgyventume. Visos šios emocijos mums padeda šiuo metu kantriai sėdėti karantine. Tiesa, tą vienintelę teigiamą džiaugsmo emociją būtina pažadinti, kad jaustumėte balansą. Tai padės padaryti filmai, knygos ar prisiminimai, kurie atkuria buvusias geras emocijas.“
R. Vanagė įsitikinusi, kad tai, kas mums nutinka, nieko nereiškia. Ji pabrėžia, jog viskas priklauso nuo to, ką mes su tais nutikimais darome ir kaip juos priimame, bei cituoja prasmės terapijos tėvu vadinamą Viktorą Franklį: „Normalu jaustis nenormaliai nenormalioje situacijoje. Svarbu ventiliuoti ir teigiama linkme nukreipti esamas emocijas, kurios yra mūsų energijos išraiška. Reikia į save įsileisti kuo daugiau emocijų ir nebijoti jų išgyventi – tai rodo, jog esate labai drąsus žmogus. Gebėjimas įsijausti į kito žmogaus situaciją yra neįmanomas be drąsos būti pažeidžiamam.“
Organizacijų ugdymo ekspertė pažymi, kad kiekvienas žmogus turi skirtingą emocijų rezervą ir jeigu atrodo, kad jis visiškai išseko, tai ženklas, jog metas ieškoti pagalbos: „Kai pradedame galvoti, kad atiduotumėme viską, jeigu tik nereikėtų keltis iš lovos, dirbti, rūpintis vaikais ar atlikti kitas įprastos rutinos veiklas – tai ženklas, kad jūsų kūnui ir mintims visko yra per daug. Tokiu atveju pats metas nuimti koją nuo greičio pedalo ir sustojus įsiklausyti, kas jus verčia taip jaustis.“
Savijauta priklauso nuo prasmės
R. Vanagė įsitikinusi, jog ne nuo situacijos ir ne nuo turimų priemonių ar pajamų, o nuo prasmės matymo priklauso mūsų pasirinkimai ir savijauta: „Prasmė yra lygu atsakomybė. Jeigu jaučiatės už kažką atsakingi, jums bus žymiai lengviau ištverti krizę, nes jūs kaskart žinosite, vardan ko kiekvieną rytą keliatės, tvarkotės, dirbate ar siekiate ilgamečių savo tikslų. Tuomet, kai sau įsivertinate savo atsakomybes, visai kitaip sekasi suktis protui ir judėti kūnui.“
Psichologijos ekspertė primena prasmės terapiją, kuomet pametusiems savo gyvenime tikslus rekomenduojama kiekvieną kartą, atėjus abejonėms, savęs paklausti: už ką aš jaučiuosi atsakingas ir vardan ko aš tai darau? Nuoširdžiai sau į šiuo klausimus atsakius ateis palengvėjimas.
Lektorė rekomenduoja šiuo metu žmonėms nurimti ir daryti tik tai, kas svarbiausia: „Saugokite ir kaupkite savo energiją. Nepersistenkite ir nedarykite daugiau, negu visada. Nealinkite savo kūno pavasarinėmis dietomis ar per dideliais fiziniais krūviais.
Per daug apkrovę kūną užsiėmimais, tik suteiksite jam papildomo streso ir nualinsite imuninę sistemą, kuri šiuo metu visiems labai svarbi. Nesportuojančiam žmogui rekomenduojama judėti du kartus dienoje po 15 minučių, kad kūnui nebūtų papildomo streso, bet išsiskirtų miokinai – hormonai, kurie padeda imuninei sistemai kovoti su stresu. Susitelkite į savo tikslus, pripažinkite savo emocijas, pamaitinkite protą objektyvia informacija, o širdį džiugiomis akimirkomis ir iš krizės išeisite žymiai stipresni.“