– Ugne, kokie pagrindiniai nepasitikėjimo savimi požymiai? Kiek nepasitikėjimo savimi yra normalu, o kada tai pradeda trukdyti gyventi?
– Nepasitikėjimą savimi galime atpažinti iš:
- Manymo, kad viskas, kas nutinka ne taip yra „mano“ kaltė. Dažnai atsiprašinėjate kitų, nors nesate kalta.
- Jums labai sunku priimti sprendimus.
- Itin dažnai neleidžiate sau daryti, turėti, būti taip, kaip jums iš tiesų norisi.
- Išgirdusi objektyvią, racionalią kritiką, reaguojate neadekvačiai.
- Galvoje nuolat sukasi tokios mintys: „Aš turiu būti tobula“, „Negaliu klysti“ ir pan.
- Kai nutinka kas nors gero – svarstote, kaip tai galėjo nutikti būtent jums, juk jūs to neverta.
Šiek tiek abejojimo savo idėjomis, darbais yra labai gerai. Tačiau, kai abejonės trukdo siekti svajonių, tikslų, atlikti darbus, kuriuos reikia padaryti, kai savikritiškos mintys tampa įpročiu – tai jau nėra gerai.
– Kokios dažniausios nepasitikėjimo savimi priežastys?
– Nepasitikime arba pasitikime savimi skirtingai, skirtingose srityse, nes gauname skirtingą grįžtamąjį ryšį. Tada, kai kažkurioje srityje negauname pozityvaus, konstruktyvaus grįžtamojo ryšio – mūsų pasitikėjimas savimi mažėja. Pavyzdžiui – rašau atsakymus į klausimus ir vis gaunu pastiprinimą, kad jie buvo išsamūs, tai ko reikia – pasitikėjimas savimi auga. Ir atvirkščiai.
– Kaip pasitikėjimą savimi stiprinti? Ką galime daryti kas dieną?
– Štai keli žingsniai:
- Nuspręskite, ką darant, kokioje srityje norite augti ir būti stipri, pasitikinti savimi.
- Konkrečiai apsirašykite, iš ko suprasite, kad savo tikslą pasiekėte ir kaip atrodote, kai konkrečioje srityje esate pasitikinti savimi.
- Susidėliokite konkrečius smulkius žingsnius, ką turite padaryti, kad iki norimo tikslo nueitumėte.
- Kiekvieną dieną padarykite bent po mažą vieną žingsnį.
- Kuo dažniau kartokite norimą veiksmą (gali skirtis jo mastas). Kuo dažniau kartosite, tuo daugiau patirties įgysite, tuo labiau pasitikėsite savimi.
– Taigi, su pasitikėjimu savimi itin susijusios žinios, dalykai, kuriuos mokame, išmanome?
– Taip. Mokymasis, praktikavimasis yra puikus būdas stiprinti pasitikėjimą savimi. Net pirmieji žingsniai labai dažnai nuo to ir prasideda. Todėl dabar tiek daug kalbama apie mokymosi visą gyvenimą reikšmę: ne tik dėl didesnių karjeros perspektyvų, bet, apskritai, bendros gyvenimo kokybės.
– Ar teko sutikti žmonių, kurie išsiugdė pasitikėjimą savimi, ir todėl jų gyvenimas stipriai pasikeitė?
– Žinoma. Pasitikėjimą savimi išsiugdyti nėra labai sudėtinga. Sudėtingiau dirbti su saviverte. Tie žmonės, kurie kiekvieną dieną žengia žingsnius savo tikslų link, geba sustoti ir pasidžiaugti judėjimu į priekį (nesvarbu, koks tempas), tiesiog pasiekia tai, ko iš tiesų nori Tai nesustabdo arba, jei sustabdo, tai laikinai. Tokie žmonės dažniausiai ieško galimybių, išeičių, o ne pasiteisinimų. Tad dažniau patiria džiaugsmo akimirkas ir kitas malonių emocijų.
– Ar galima pastebėti tendenciją, kad moterys savimi pasitiki mažiau nei vyrai? Kodėl?
– „Cornell“ universitete buvo atliktas labai įdomus tyrimas, kurio metu paaiškėjo, jog vyrai pervertina savo sugebėjimus ir galimus rezultatus, o moterys – nepasitiki savimi dėl jų abiejų. O faktai rodo, kad tiek vyrų, tiek moterų sugebėjimai ir rezultatai nesiskiria...
Moterys dažniau kenčia nuo apsimetėlio sindromo (angl. Imposter syndrom). Nors jos ir kompetentingos, turinčios patirties, tačiau jas kamuoja mintys, įkyrios baimės, jog yra apsimetėlės ir kiti tai sužinos. Šis sindromas yra būdingas ir vyrams. Kai kurių apklausų rezultatai rodo, jog su šiuo sindromu susiduria daugiau nei 70 proc. žmonių.