Pranešime spaudai psichologė perspėja apie ženklus, išduodančius, kad gresia perdegimo sindromas, ir pataria, kaip nuovargį suvaldyti laiku.
Viskas prasideda nuo streso
Asmens sveikatos klinikos psichologė, psichoterapeutė Jūratė Girdziušaitė pažymi, kad perdegimo sindromas nėra vienas tų, kuriuos galima atpažinti akimirksniu. Nors žvelgiant iš išorės perdegęs žmogus gali atrodyti taip, lyg būtų paprasčiausiai pavargęs, perdegimas pasireiškia ilgalaikiu nuovargiu, kurio nepavyksta išgydyti miegu ar ramiu savaitgaliu namie.
„Pagrindinis perdegimo sindromo simptomas yra fizinis ir psichologinis nuovargis – jėgų neturėjimas ne tik vakare, bet ir ryte, vos atsibudus, pirmadienį po savaitgalio ar grįžus iš atostogų. Jį lydi galvos ar skrandžio skausmai, padažnėjusios peršalimo ligos, žmogus pasidaro ciniškas ir pesimistiškas, yra nepatenkintas savo paties atliekamais darbais. Beveik visuomet perdegimas yra tiesioginis užsitęsusio streso rezultatas“, – komentuoja specialistė.
Anot jos, perdegimo priežastys paprastai yra panašios – dažniausiai jis paveikia perfekcionistus, absoliučiai atsidavusius vykdomiems projektams ir siekiamiems tikslams. Kai šios savybės susiduria su per dideliais darbo krūviais, chaotišku organizavimu ar kitais iššūkiais, tai neretai veda prie paskutinių savo jėgų atidavimo, o galiausiai – ir perdegimo.
Kaip pastebėti požymius?
Kaip teigia specialistė, blogiausia tai, kad didžioji dauguma su perdegimo sindromu susiduriančių žmonių patys to neatpažįsta arba net ir atpažinę numoja ranka. Dėl to galiausiai tenka kovoti su gerokai sudėtingesnėmis pervargimo pasekmėmis.
„Paprastai į psichologą kreipiasi ne perdegimą išgyvenantys žmonės, bet tie, kurių perdegimas jau išaugo į didesnę problemą: depresiją arba potrauminio streso sutrikimą. O dėmesį reikėtų atkreipti gerokai anksčiau – pastebėti, kai išsikeltų tikslų įgyvendinimas nustoja teikti džiaugsmą, kai ryte nesinori keltis iš lovos, o vakare vien mintys apie laukiančius darbus sugadina nuotaiką. Žmogus dažnai pats pamiršta sekti savo savijautą“, – aiškina J. Girdziušaitė.
Tačiau čia į pagalbą gali ateiti technologijos – jei žmogus nepastebi padidėjusios įtampos ir poilsio trūkumo, apie tai jam priminti gali turimi prietaisai. Pavyzdžiui, ant riešo nešiojami išmanieji laikrodžiai šiandien seka ne tik širdies ritmą ir fizinį aktyvumą, tačiau ir stebi kada pradedame nervintis ar jausti įtampą.
Tėra vienas ilgalaikis vaistas
Asmens sveikatos klinikos psichologė teigia, kad iš tiesų perdegimo sindromo gydymas – tai kova su simptomais. Todėl į galimą problemą dėmesį reikėtų atkreipti gerokai anksčiau, jai dar nespėjus užgriūti visu svoriu.
„Jei pastebite vis grįžtančio nuovargio požymius, pirmiausia turite nukreipti mintis nuo darbų kokia nors kita linkme. O pats geriausias vaistas – iš vis neleisti, kad mumyse esantis perfekcionizmas keltų ilgalaikes negatyvias emocijas: to galime pasiekti išmokdami gyventi pilnavertį gyvenimą: nesusikoncentruoti vien tik į darbą, skirti laiko artimiesiems ir atrasti naujas patirtis. Tuomet darbai ir iššūkiai mūsų nebeveiks taip stipriai, nes suvoksime, jog tai tėra viena iš mūsų gyvenimo dalių“, - sako J. Girdziušaitė.
Su pasikartojančiais nuovargio požymiais ir jėgų trūkumu susiduria daugelis, tačiau vis dar dažnai manoma, kad su tuo kovoti turime vieni, o kai nepavyksta – pasiduodame. Vis dėlto atsižadėti savo tikslų nereikėtų, nes bet kokie sunkumai yra įveikiami. Siekdami tą parodyti „Huawei“ inicijavo projektą „Svarbiausia istorija – tavo“, kviečiantį pasidalinti savo istorijomis apie nugalėtus sunkumus, kurio tikslas – paskatinti žmones nepasiduoti siekiant savo tikslų net tuomet, kai susiduriama su psichologiniais, fiziniais ar socialiniais iššūkiais.