„Jei sakome, kad priklausomybė yra liga, tai žmogus neturi jokio pasirinkimo, jis tiesiog serga ir viskas, jį reikėtų gydyti, ir galbūt gydymo atsakomybė tenka kažkam kitam. Jei sakome, kad priklausomybė yra pasirinkimas, tuomet žmogus pats kaltas, pats pasirinko, tada jis turėtų ir spręsti viską. Galbūt viskas nėra taip paprasta. Priklausomybės įtaka turi įvairūs, tiek asmeniniai, tiek psichologiniai, tiek išorės veiksniai, dėl to taip paprastai žiūrėti ir nustumti į vieną ar kitą kraštą – per paprasta“, – sako specialistas.
Gydytojas prisimena 1980-aisiais atliktus eksperimentus su žiurkėmis. Vieno jų metu žiurkėms buvo palikti du dubenėliai, viename jų buvo vanduo, o kitame – vanduo su kokainu. „Žiurkės ima rinktis vandenį, kuriame yra kokaino, prie jo pripranta ir miršta. Bet eksperimento vadovas padarė truputį kitaip ir sukūrė tokį tarsi žiurkių rojų, kuriame žiurkių buvo daug, jos galėjo ten linksmintis (jos turėjo su kuo žaisti, valgyti ir daugintis, jei nori).
Tame parke buvo daug erdvės ir taip pat buvo padėtas paprastas vanduo ir vanduo su kokainu. Tokiame parke žiurkės jei ir paragaudavo vandens su kokainu – prie jo negrįždavo. Taigi, mokslininkai padarė išvadą, kad jeigu žiurkės yra aprūpintos viskuo, ko joms reikia, jos nenorės papildomos stimuliacijos. Aišku, žmonės nėra žiurkės, bet mes esame kažkiek panašūs: mums reikia socialinių dalykų, norime ryšio, būti priimti ir jei to negauname – ieškome paguodos kitur“, – pažymi D. Jakučionis.
Anot jo, pastebėta, kad žmonės, kuriems yra sunkiau su kitais bendrauti, yra labiau linkę vartoti psichoaktyvias medžiagas, užsiimti rizikinga veikla, jie mažiau paskaičiuoja, kokios bus pasekmės, yra pažeidžiamesni stresui, labiau linkę rinktis veiklas, kurios sukelia didesnę stimuliaciją, kurių metu išsiskiria didesnis dopamino kiekis.
„Riba tarp to, ar priklausomybė yra liga, ar pasirinkimas, yra pakankamai slidi. Mūsų, kaip visuomenės tikslas yra suvokti, kad geriausia, ką mes galime padaryti, tai padėti tam žmogui susivokti, kad jis galbūt jau turi problemą, bet tai daryti be gėdinimo.
Reikia išvengti to gėdos šleifo, kuris tempiasi paskui priklausomybę. Visuomenei galima priimti, kad žmogus kenčia, jis galbūt pats turi pasirinkimą, jam tas pasirinkimas yra sunkus, bet jis gali pasirinkti. Priklausomybės prasideda nuo tiesiog pabandymo, o vėliau išsivysto piktnaudžiavimas ir pripratimas. Nors priklausomybė yra sunki tiek pačiam žmogui, tiek aplinkai, tačiau iš jos išeiti ir pasveikti galima. Svarbiausia pripažinti ir laiku kreiptis pagalbos“, – sako gydytojas psichoterapeutas.