Auka ar gelbėtojas?
Nekasdienės kritinės situacijos, gaisro, potvynio ar užminuoto pastato pavojus, gali iššaukti įvairias reakcijas, rašoma pranešime spaudai. „Reakcijos priklausys nuo asmenybės brandumo, patirčių bagažo, kiek aš žinau, kaip su manimi iš tikrųjų gali būti. Jeigu mes galvojame, kad išbėgsime iš pastato, kilus gaisrui, tai čia yra viena, bet kai įvyksta reali situacija, mes dažnai patys save nustebiname“, – sako K. Puzinaitė.
Pasak psichoterapeutės, tuos žmones, kurie reaguodami į stresą linkę visiškai sustingti, reikės šaukti, kviesti, raginti, gal net priliesti ranka, nes žmogus gali būti tiek susijaudinęs, kad stovės vietoje ir jam bus sunku orientuotis ar apskritai atlikti kažkokį veiksmą. Kiti priešingai, prisiims gelbėtojo vaidmenį ir sieks visus išgelbėti, rasti sprendimą, greitai reaguoti. Taip pat yra ir tokie, kurie ekstremalioje situacijoje pamiršta net pačius artimiausius ir ieško kaip pačiam pasislėpti ar pabėgti.
K. Puzinaitė priduria, kad situacijose, kai reikia evakuotis iš pastato, gelbėja žinios – svarbu sau galvoje turėti elementarią informaciją, kur yra išėjimas, kaip reikia elgtis. Tam pritaria ir Edmondas Daukšas, „Eaton“ pardavimų vadovas Lietuvoje, žmonės turėtų išmokti atkreipti dėmesį, pro kur ateina, kur yra išėjimai, kokie kabo ženklai ar kur yra evakuacijos planai. Žinojimas, kur yra išėjimai, mokėjimas vadovautis ženklais labai padėtų susidarius ekstremaliai situacijai ir paskelbus apie evakuaciją.
Elgesys kritinių situacijų metu
Tyrimo rezultatai parodė, kad, pasigirdus evakuacijos signalui, 42 proc. respondentų nesivadovautų evakuacijos ženklais, esančiais viešoje vietoje. K. Puzinaitė komentuoja, kad taip yra todėl, jog įsijungia išlikimo instinktas ir prasideda savęs gelbėjimas. Kritinėje situacijoje mus veikia instinktyvus poreikis gelbėti save ir todėl ženklai praskrieja pro šalį, vyksta vidiniai procesai, kurie staigūs, automatiški, ne visada adekvatūs. Šioje vietoje labai svarbu išlaikyti racionalų protą, nepasiduoti vien emocijoms.
Racionaliau elgtis kritinių situacijų metu, gali padėti ne tik psichologinis pasiruošimas, bet ir technologijos. E. Daukšas pasakoja, kad jau yra ir inovatyvių evakuacijos sprendimų, kurie žmonėms padeda greitai susiorientuoti: „Adaptyvios, nuotoliniu būdu valdomos evakuacijos sistemos reaguoja į realias aplinkybes ir gali nukreipti žmonių srautą nuo pavojaus židinio. Adaptyvios sistemos šviestuvai keičia kryptį – tai reiškia, kad, pavyzdžiui, pastate įsiplieskus gaisrui, įsižiebia tik tie avariniai šviestuvai, kurie yra priešingoje gaisrui pusėje. Taip lankytojų srautas yra nukreipiamas nuo pavojaus ir jie gali saugiai evakuotis. Deja, statiškos evakuacijos sistemos, kurios šiuo metu yra bene labiausiai paplitusios, kilus pavojui, įjungia iškart visus pastate esančius nukreipiamuosius šviestuvus, todėl žmonės, nežinodami, kur yra saugus išėjimas, gali būti nukreipti ir į pavojingą zoną.“
Taip pat tyrimas atskleidė, kad didesnė dalis moterų, ištikus avarinei situacijai, būtų linkusios sekti paskui minią 20 proc., o tokį elgesį pasirinkusių vyrų būtų mažiau – tik 7 proc. Pasak psichoterapeutės, nors moteris moteriai ar vyras vyrui nėra lygu, tokie duomenys atskleidžia tam tikrus psichologinius dėsningumus, jog vyrams reikia racionalių sprendimų, žinojimo, koks bus rezultatas, jie linkę priimti sprendimus, veikti situacijose ir lyderiauti, o moterys labiau orientuotos į procesą, bendrumą, todėl tokiose situacijose linkusios pasikliauti daugumos nuomone.
Ugdyti psichologinį atsparumą
Bet kokią kritinę situaciją pavyks išgyventi lengviau tam, kieno psichologinis atsparumas yra didesnis, o jį ugdyti galima įvairiais būdais. „Praktikuojant kvėpavimo praktikas, jos pasitarnaus sudėtingų situacijų metu. Dėmesio sutelkimas į kvėpavimą, padeda susivokti ir staigiai sugrįžti į save. Kitiems padeda saugios vietos savo mintyse turėjimas t.y. tas vaizdas, paveikslėlis, apie kurį pagalvojęs, žmogus nusiramina. Smegenys veikia taip, kad galime tiek save sutraumatizuoti ir atrodo žemė slysta iš po kojų, bet lygiai taip pat galime save kontroliuoti ir nuraminti, suvaldyti kūno reakcijas ir emocijas“, – pataria K. Puzinaitė.
Geštalto psichoterapeutė dalijasi, kad daug kas nustemba, jog vidinių resursų pildymas, taip pat padeda didinti psichologinį atsparumą. Kuo labiau papildysime save teigiamais jausmais, potyriais, tuo lengviau adaptuosimės ištikus kažkokiai situacijai. Jeigu vidinių resursų neturėsime – būsime pervargę, paskendę problemose, dėl visko besijaudinantys ar save išdalinę kitiems, kritinėje situacijoje galime nesusivaldyti, nesusiorientuoti kaip elgtis, o tada nei sau, nei kitiems nepadėsime.
E. Daukšas akcentuoja, kad kritinių situacijų, pavyzdžiui, evakuacijų metu, žmonėms padeda ir informacija, kurią jie turi. Todėl labai svarbu, atrodytų, elementarius, tačiau svarbius dalykus pasikartoti ar sužinoti, kaip reikia elgtis, kilus gaisrui, Vis tik atsidūrus tokioje situacijoje viešoje vietoje, svarbu sekti evakuacijos kryptis, įsiklausyti į pastato administracijos ar apsaugos darbuotojų nurodymus. Taip pat, gaisro atveju, paliekant patalpą pajutus dūmų kvapą reikia užsidengti nosį ir burną, vengti uždūmintų erdvių, nes dėl teršalų galima netekti sąmonės. Jei šalia yra vaikų ar vyresnių žmonių, padėti jiems saugiai palikti patalpą.