Kažkodėl tik tuomet, kai kūnas ima siųsti pavojaus signalus, susimąstome, ar visgi gali būti kitas kelias. Artėjant patyriminiam savaitgalui „Išdrįsk sustoti. Tik pauzėje gimsta atsakymai“ spalio 12-13 dienomis Birštone, pakvietėme tris veiklias moteris – Ramintą Girdvainę, Vaivą Nepaitę-Stabingę ir Laurą Rimkutę pasidalinti savo mintimis ir patarimais, kaip būtų galima suderinti profesinį ir asmeninį gyvenimą, kad dar liktų laiko ir sau.
Raminta Girdvainė: turiu poilsį ir laisvalaikį įterpti savo kalendoriuje
Atradimų trenerės, vienos iš iniciatyvos „Išdrįsk pradėti“ įkūrėjų ir lektorės Ramintos Girdvainės manymu, daliai žmonių darbas vis dar kelia negatyvias asociacijas, kaip kažkas sunkaus ir nemalonaus. Tačiau turime ir kuo pasidžiaugti, vis daugiau asmenų atranda savo vietą ir mėgaujasi savo darbu, jiems darbas nėra kančia ir jie nesistengia išgyventi iki darbo pabaigos ar savaitgalio.
„Dirbant mylimą darbą atsiranda kitas pavojus – „persidirbti“, – antrina Raminta. – Juk jei patinka – norisi dar. Kas čia tokio, jei padirbėsiu savaitgalį? O gal man nelabai ir tų atostogų reikia? Darbas kartais tikrai tampa gyvenimo būdu, ir tai nėra blogai. Vis tik reikėtų pasirūpinti, kad šalia darbo būtų paskiriama ir kokybiško laiko poilsiui, kitiems pomėgiams, svarbiems žmonėms. Kad ir koks mėgstamas būtų darbas – jis tik viena iš daugelio gyvenimo sričių.“
Daug dirbant labai svarbu laiku atpažinti kūno siunčiamus signalus, kad persidirbote ir į juos tinkamai sureaguoti.
„Kai pradedu sunkiai mąstyti, greičiau susierzinu, pradedu daryti klaidas, atsiranda galvos skausmas, silpnumas, didžiulis mieguistumas, apatija, beviltiškumas, matau viską tik „juoda – balta“ – man signalas, kad jau perlenkiau lazdą ir metas pailsėti, – savo išgyvenimais dalinasi atradimų trenerė. – Kadangi stebiu savo kūną, mintis ir emocijas, bei aplink mane vykstančias situacijas bei tai, ką man bando pasakyti kiti žmonės – pavyksta sustoti, sakyčiau, laiku. Anksčiau to nesugebėdavau, tad būdavo, iškrisdavau kelioms savaitėms su kokiu peršalimu ar užgriūdavo virtinė nesėkmių, dėl kurių tik dar labiau kaltindavau save ir niekaip nesuprasdavau, kad turėčiau pasielgti atvirkščiai – nustoti bėgti ir graužtis, o savimi pasirūpinti. Jei lauksiu, kol bus mažiau darbų, kad galėčiau pailsėti – galiu ir nesulaukti, – teigia veikli moteris. – Tad turiu poilsį ir laisvalaikį įterpti savo kalendoriuje, kad darbai apsilipdytų aplink ir būtų daugiau motyvacijos siekti savo tikslų, kai tuo pačiu lauki atostogų, pramogų ar susitikimų ir turi konkrečius terminus iki kada ir ką turi spėti.“
Atradimų trenerė ragina moteris nepamiršti, kad mus myli ne už pasiekimus, o už tai, kokios esame. Jos nuomone labai dažnai už karjeros siekių slypi gilesni motyvai – noras būti pripažintai, kitaip tariant mylimai. Kartais taip „užsidirbama“ ir pamirštama, kad meilę galima gauti tiesiogiai, skiriant laiko ir dėmesio santykiams, o ne įrodinėjant, kokios esame geros ir vertos. Įrodymų dažnai tereikia mums pačioms. Jei jums svarbi šeima, sveikata, draugystė ir matote tai savo ateityje, turite į tai investuoti jau šiandien. Remkitės į savo vertybes ir ilgalaikius tikslus. Juk neateisite pas savo gyvenimo partnerį ir nepasakysite: „Brangusis, po 10 metų įtempto darbo ir nebuvimo namie, aš jau noriu skirti daugiau laiko šeimai.“
„Atminkite, kad produktyvumas nelygus darbo valandų kiekiui. Mylėdamos save, kokybiškai pailsėdamos, skirdamos laiko ne tik darbui, bet ir asmeniniam gyvenimui, poilsiui – būsite tiesiog laimingesnės. Tai reiškia didesnį kūrybiškumą, lengviau išsprendžiamus iššūkius, daugiau erdvės galvoje priimti teisingiausius sprendimus. Dirbsite mažiau valandų, bet per jas padarysite daugiau ir turėsite geresnius rezultatus, o dar liks ir laiko asmeniniams reikalams. Išaugusį pasitikėjimą savimi ir vidinį laisvumą neabejotinai pastebės ir jūsų aplinka“, – tvirtina pašnekovė Raminta Girdvainė.
Vaiva Nepaitė-Stabingė: nuovargio atveju didžiausias pagalbininkas yra tylus miegas
„Aš įsimylėjusi ir tikiu tuo, ką darau, kad net riba tarp darbo ir laisvalaikio yra labai sumenkusi. Mano projektas, darbas ir „kūdikis“ – „Diva namai“. Juk nepradedi vaiko nemylėti ar juo nesirūpinti, kai vaikštai parke ar leidi vakarą su draugais prie ežero. Jei vaiko nematai ir jis atostogauja pas senelius, išvydus žaislą, būrelį ar veiklą, kuri žavėtų, padėtų lavėti tavo vaikui, tu norom nenorom prisimeni, kas tau svarbu ir kaip jam padėti tobulėti visapusiškai. Panašiai ir su verslu. Jei tik randu kaip jį tobulinti, kaip gerinti kolektyvo ar kliento aplinką, aš būtinai tam skirsiu laiko ir jėgų, dažnu atveju savo poilsio kaina“, – mintimis apie darbo ir poilsio ribas dalinasi sporto ir sveikatingumo erdvės įkūrėja V. Nepaitė-Stabingė.
Aktyvi moteris šoka ir sportuoja nuo šešerių, o dabar dirba trenere. Nepaitė-Stabingė prisipažįsta, kad persidirbti teko ir jai.
„Kadangi esu veikloje, kuri mane žavi, tai nenuostabu, kad teko persidirbti. Nuovargio atveju didžiausias pagalbininkas yra tylus, nepertraukiamas miegas. Kitas sprendimo būdas, kaip atsikratyti intensyvių minčių apie darbą – tai didelis fizinis krūvis. Jis padeda išjungti minčių gausą, tačiau po jo būtina atrasti būdą ir galimybę tinkamai išsimiegoti. Klausiate, kokios mintys aplankė, kai supratau, kad pervargau? Jokios, nes teko trumpam nugriūti ant žemės (vos 2 sek.), atsistoti ir pamatyti aplinkinių akis.
Jeigu galvojate, kad tuo metu klausiau kas čia nutiko, ar kodėl aš nugriuvau, tai tikrai ne. Kadangi esu pragmatiškas žmogus, mintyse sudėliojau naują darbų ir poilsio eigą. Tai nėra lengva, bet įmanoma. Kuo dažniau patiriu persidirbimą, tuo labiau pradedu vertinti tikrą poilsį, kurį galima susikurti įvairiomis priemonėmis,“ – sėkmingais bandymais įveikti nuovargį džiaugiasi Vaiva.
Formulės, kaip suderinti profesinį ir asmeninį gyvenimą, pašnekovė teigia dar neatradusi. Pati dažnai atsisako kavos su draugais ne dėl to, kad nenori, o dėl to, kad mintimis neišbus su jais kaip norėtų, o pabūti vien dėl pabuvimo, sporto trenerei atrodo neteisinga draugų atžvilgiu.
Karjeros siekiančiai moteriai, dėl profesinių tikslų pasiryžusiai paaukoti asmeninį gyvenimą, Vaiva pataria pažįstamų tarpe paieškoti moterų, paaukojusių šeimą vardan karjeros, bei moterų, atsisakiusių karjeros dėl šeimos. „Ką dariau pati, tai pirma išvedžiau galimas ateities paraleles, į kurias įdėjau save kaip asmenybę ir pamėginau suvokti, ar galėsiu su tuo gyventi, – patirtimi dalinasi veikli moteris. – Šiandien dienai pavyksta suderinti ir karjeros, ir šeimos interesus, bet tai tikrai nėra lengva. Ačiū mano seneliams ir pro pro kartoms, už energiją, genus bei tėvams už gerai paruoštą ir suformuotą fizinį pasirengimą dar vaikystėje.“
Laura Rimkutė: susikūriau taisyklę nepasilikti darbų savaitgaliui
„Mano atveju, yra labai sunku nubrėžti ribą, kada dirbu, o kada ne. Kadangi tikrai myliu savo veiklą, tai dažnai darbas yra mano mintyse. Galvoju apie seminarus, mintyse ruošiuosi jiems kartais ir duše, ir sportuodama ar net prieš eidama miegoti. Būna, kad nubundu, ir pirmosios mintys jau sukasi apie darbą. Dažnu atveju iškart pabudus jos netgi būna labai geros, kuriomis tikrai pasinaudoju ir džiaugiuosi, – sako verslo psichologė Laura Rimkutė. – Žinoma, mokausi, kai reikia, ir negalvoti apie darbą. Praktikuoju meditaciją, kad dažniau būčiau čia ir dabar, kad leisčiau protui pailsėti. Vienok sutinku, kad, mylint tai, ką darai, labiau mėgaujiesi procesu ir arba visas tavo gyvenimas tampa darbu, arba gali sakyti, kad visai nedirbi“.
Rytais praktikuojama meditacija ir joga pašnekovei suteikė galimybę gerai pažinti savo kūną ir suprasti, kokiais signalais jis jai siunčia ženklus apie persidirbimą.
„Pirmasis ženklas, kad reikėtų mažinti tempą, man yra suprastėjusi miego kokybė. Pradedu dažniau nubusti naktimis, kartais būna sunku vėl užmigti. Jei savo kūno nesiklausau ir toliau per daug intensyviai dirbu, mano kūnas turi gudresnį būdą nuvaryti mane ilsėtis. Kadangi mano darbas – šnekėti prieš auditoriją, kai persitempimo lygis labai išauga, aš tiesiog užkimstu, – pasakoja verslo psichologė. – Atimdamas balsą mano kūnas drastiškai pareiškia, kad reikia poilsio, ir tada aš jau būnu fiziškai priversta padaryti pauzę. Juk be balso nelabai kaip bepadirbsi. Paprastai gerai išsiilsėjus ir visos fizinės problemos lengvai susitvarko.“
Laura visuomet buvo kompanijos žmogus, turi didelį ratą draugų, kurie nepaleidžia jos iš savo akiračio. Žinodama, kaip svarbu būti ryšyje, moteris sąmoningai bent kartą per savaitę skiria vakarą draugams.
„Pasikviečiu juos į svečius, mes mėgstame žaisti stalo žaidimus, daug juokaujame, drauge valgome. Smagu, kad šeima šioje veikloje būna drauge. Dar turiu draugių merginų ratą, su kuriomis susitinku viena, be šeimos. Tie susitikimai kiek retesni, bet laikau juos būtinybe, nes tokio bendravimo metu ir atsipalaiduoju, ir pasikraunu energijos, ir didinu savo atsparumą stresui“, – įspūdžiais dalinasi pašnekovė.
L. Rimkutė tiki, kad gali būti gyvenimo etapų, kai karjera tampa prioritetiniu tikslu. Smagu yra dirbti ir mėgautis rezultatu. Vis tik specialistė nuoširdžiai siūlytų kiekvienai moteriai susikurti vidines taisykles, kurios padėtų išlaikyti gyvenimo balansą. Pasakyti sau, kiek laiko jūsų kasdienybėje turėtų likti sau, kiek darbui ir kiek santykiams. Tai gali būti taisyklė nesinešti darbo namo ir vakarą praleisti nedirbant. Keltis anksčiau ir produktyviausias ryto valandas skirti svarbių užduočių atlikimui.
„Kiekviena turi surasti savo būdą, kaip užtikrins, kad prioritetų ir laiko balansas jų gyvenime egzistuoja. Pavyzdžiui aš, gimus vaikui, susikūriau taisyklę nepasilikti darbų savaitgaliui. Jei anksčiau mėgdavau pasėdėti prie kompiuterio sekmadienio vakarais, tai dabar man aišku, kad mano sekmadienis yra skirtas aktyviam poilsiui“, – sako specialistė.
Psichologė Laura Rimkutė dalijasi trim patarimais poilsiui ir atsipalaidavimui:
1. Daugiau laiko leiskite gamtoje.
2. Bendraukite! Artimų žmonių ratas padeda atstatyti aktyvioje veikloje išsekusius resursus.
3. Skirkite laiko sau, meditacijai ar tiesiog nieko neveikimui.