Rasa Kazlauskaitė, Druskininkuose esančio „UPA Medical SPA“ centro psichologė, pasidalino patarimais apie tai, koks poilsis yra efektyviausias, net jei tam turime tik savaitgalį bei kaip išlaikyti jėgų atsargas visus metus.
„Svarbu vienodai rūpintis ne tik savo kūnu, bet ir vidiniu pasauliu, todėl SPA lankytojai kreipiasi į psichologą, kai nori išmokti atsipalaiduoti, įveikti psichologinius sunkumus. Esu ir medicininės reabilitacijos komandos narė, tad su kolegomis teikdami kompleksinę pagalbą galime efektyviau padėti atsistatyti po traumų, operacijų, o taip pat – atgauti jėgas pervargus ar po sunkių emocinių išgyvenimų“, – apie savo darbą pasakoja R. Kazlauskaitė, vedanti įvairias relaksacijas suaugusiems ir vaikams, taip pat muzikos terapiją.
Psichologė pasidalino septyniais patarimais, kaip tinkamai pasirūpinti savimi ir savo poilsiu.
1. Laiku atpažinkime nuovargį
Pasak R. Kazlauskaitės, nuovargis gali pasireikšti labai skirtingai: motyvacijos stoka, sunku mąstyti, susikaupti, nepasiilsima net ir pamiegojus, gali būti apatija, padidėjęs dirglumas, liūdesys. Taip pat gali prasidėti skausmai, pavyzdžiui, nugaros, galvos. Jie signalizuoja, kad kažkas yra negerai.
„Labai svarbu rūpintis savimi ir stebėti kūno signalus, kad netektų pasiekti išsekimo būsenos, po kurios atsistatyti sunkiau. Tam reikia kasdien laikytis darbo-poilsio režimo, o atostogos ir poilsis turi būti reguliarūs. Tai ne tik sumažina daugelio ligų riziką, bet yra būtina mūsų fizinei ir psichologinei gerovei“, – teigia psichologė.
2. Pakeiskime aplinką
Atostogos kitoje aplinkoje gali būti daug efektyvesnės už bandymą atsipalaiduoti namuose. Nauja aplinka, dėmesys sau sustiprina ir emociškai, ir fiziškai.
„Svarbu suprasti, kad aplinka mus labai veikia, todėl poilsiui reikėtų rinktis atpalaiduojančią aplinką, be dirgiklių. Atostogų metu išvykus į kitą miestą, ypač kurortą, galima pailsėti nuo rutinos, įprastos aplinkos bei joje egzistuojančių „reikia“ ir „privalau“. Nauja vieta, nauji įspūdžiai suteikia teigiamų emocijų, leidžia pasijusti kitaip, todėl geriau pasiilsima. Miesto triukšme ir šurmulyje gyvenantiems žmonėms ypač gerai praleisti daugiau laiko gryname ore, gamtos apsuptyje, nes gamta mus atpalaiduoja, gydo“, – teigia R. Kazlauskaitė.
3. Pasimėgaukime kūno procedūromis
Pasak psichologės, reguliarios kūno procedūros dėl egzistuojančio kūno-psichikos ryšio, atpalaiduoja ne tik kūną, tačiau gali prisidėti ir prie geresnės psichikos sveikatos: pagerinti miegą, sumažinti nerimo, depresijos požymius, streso poveikį, bei suteikti gerų emocijų (laimės, malonumo jausmus). Taip nutinka dėl fiziologinių priežasčių – hormonų dopamino ir serotonino išsiskyrimo.
„Tai veikia ir atvirkščiai – rūpindamiesi savo psichikos sveikata, spręsdami savo psichologinius sunkumus, pavyzdžiui, įveikdami baimes, įgydami daugiau pasitikėjimo savimi, po truputį ir kūnui padedame jaustis kitaip. Tuomet atsipalaiduoja įsitempę raumenys, praeina galvos skausmai ir kita“, – teigia R. Kazlauskaitė.
5. Raskime laiko poilsiui kasdien
Stresas ir įtampa daro didelę žalą žmonių sveikatai, deja, ypač siekiant karjeros aukštumų, tai neretai tampa neatsiejama profesinio gyvenimo dalimi. Visiško atsparumo nuolatiniam stresui įgyti neįmanoma, tačiau galima tai sąmoningai suprasti ir nepamiršti reguliariai atsipalaiduoti, atsitraukti nuo rūpesčių.
„Gaila, kad labai daug kalbame apie darbą, bet per mažai apie atostogas, poilsį, gebėjimą atsipalaiduoti. Žmonės skirtingi ir dėl tam tikrų asmenybės savybių stresą priima nevienodai. Galime sąmoningai ugdyti atsparumą, keisti požiūrį į tam tikrus dalykus, koreguoti savo reakcijas į stresą ar net keisti aplinką, kurioje per daug įtampos. Stresas išsekina, todėl ypač po labai įtemptų dienų, būtina skirti laiko atsistatyti, pailsėti“, – teigia R. Kazlauskaitė.
Specialistė pabrėžia, kad žmogus turi ilsėtis ne tik per atostogas. Reikia įprasti daryti tai kasdien: darbe daryti pertraukas, ilsėtis po darbo, skirti laiko sau.
„Kasdien dirbame, todėl kasdien turime skirti ir laiko poilsiui, tik taip galima išlaikyti balansą. Deja, nemažai žmonių negeba atsipalaiduoti, tuomet to reikia mokytis. Relaksacijos gali padėti, nes praktikuojantis ne tik išmokstama atsipalaiduoti, bet ir tampame atsparesni stresui, atsiranda daugiau vidinės ramybės. Todėl ir relaksacijų užsiėmimų metu siekiu, kad naudingas būtų net ir vienas kartas, kad žmogus išmoktų atsipalaidavimo technikų ir galėtų tai pritaikyti kasdien“, – teigia psichologė.
6. Sumaniai planuokime kelias atostogas per metus
Pasak R. Kazlauskaitės, pagal naujausias rekomendacijas, aštuonios dienos yra mažiausia atostogų trukmė, kurios reikia norint pamiršti apie darbo rūpesčius, stresą ir visiškai atsipalaiduoti. Todėl geriau išdalinti savo turimas atostogas tolygiai metų eigoje, negu išnaudoti visas atostogas iškart.
„Tai reiškia, kad reikės planuoti ir laukti ne vienų, o kelių atostogų, nors ir trumpesnių. Bet kuriuo atveju tai suteiks daugiau malonių emocijų. Be abejo, čia tik rekomendacijos, tai yra labai individualu“, – sako R. Kazlauskaitė.
7. Rinkimės poilsiui mėgstamą ir malonią veiklą
Pabaigai – ne ką mažiau svarbi už aplinką yra ir poilsio veikla. Turbūt esate girdėję nusiskundimų, kuomet draugai ar artimieji per atostogas pavargo dar labiau negu darbe arba taikėsi prie giminaičių norų ir kentėjo darydami visai ne tai, ko norėtų.
„Planuodami tiek savaitgalio, tiek ilgesnes atostogas, paklauskite savęs, kokie mano poreikiai, kokios veiklos, vieta man padėtų geriausiai pailsėti? Vienam tai bus atostogos sodyboje, kitam – aktyvus poilsis, trečiam patiks SPA centras. Būtų idealu, jei atostogų metu galėtumėte skirti laiko sau, daryti dalykus, kurie jums suteikia gerų emocijų. Gal tai – knygos skaitymas ar pabuvimas su pačiu savimi. Kartais atostogų metu pavyksta pažvelgti į savo gyvenimą iš šalies, permąstyti prioritetus, ar paieškoti atsakymo, kas esu ir ko noriu“, – teigia psichologė.
Gera žinia – jei darote tai, ką mėgstate, poilsio kokybei nepakenks nei šaltasis metų sezonas, nei blogas oras. Todėl nusiteikite bent kažkiek laiko per dieną poilsiauti visus metus, rūpinkitės savimi ir stenkitės nepervargti.