– Kokie pagrindiniai veido valymo būdai dabar egzistuoja?
– Jų yra daugybė. Pagal veikimo principą galima išskirti tris: mechaninis, cheminis ir fizikinis. Tradicinis mechaninis veido valymas – inkštirų, spuogų spaudymas. Cheminis veido šveitimas – tai švelnus enziminis arba rūgštinis. Cheminio odos šveitimo metu rūgštimi naikinamos jungtys tarp ląstelių ir pašalinamas viršutinis epidermio sluoksnis. Tai skaistina odą, mažina jos netolygumus, veikia smulkias raukšleles ir, žinoma, turi antibakterinį poveikį. Fizikiniams šveitimams priskiriamas valymas ultragarsu ar deimantine mikrodermabrazija.
– Kokie kiekvieno jų privalumai ir trūkumai?
– Tradicinis mechaninis veido valymas nėra mano mėgiamiausias veido valymo būdas. Žinoma, kartais nėra kitos išeities, tuomet šį veido valymo būdą kombinuoju su kitais. Tokio veido valymo nerekomenduočiau atlikti prieš svarbias šventes. Kurį laiką veidas būna paraudęs, didesnė randų tikimybė. Ir, žinoma, šis būdas yra skausmingas.
Enziminis šveitimas yra švelnus ir universalus, tačiau veikia pakankamai giliai. Tinka net ir jautriai odai. Rūgštiniai šveitimai skirstomi i AHA (alfa hidroksi) ir BHA (beta hidroksi). AHA rūgštims priskiriama – glikolio, migdolinė, obuolių, pieno, azelaino. Šios rūgštys tirpios vandenyje, turi drėgmę sulaikančių savybių. Visos ardo keratolitinius ryšius, tirpdo suragėjusias ląsteles, skatina ląstelių regeneraciją, skaistina odą, turi antibakterinių savybių. Glikolio rūgšties mokekulinė masė mažiausia, todėl skvarba į odą greita ir gili. Būtent todėl gali sudirginti odą. Migdolinė rūgštis veikia antibakteriškai, turi drėkinamųjų savybių, tinka jautriai odai, veikia pigmentines dėmes. Pieno rūgštis pasižymi drėkinamosiosiomis, antibakterinėmis savybėmis. BHA rūgštys – tirpios riebaluose. Salicilo rūgštis turi labai stiprų antibakterinį poveikį, todėl ypač tinka riebiai, į aknę linkusiai odai. Salicilo rūgštis priešingai nei AHA rūgštys neturi drėgmę sulaikančių savybių, todėl gali dehidratuoti odą.
Dar galėčiau išskirti PHA rūgštims priklausantį gliukonolaktoną. Šis šveitimas ypatingai tinka jautriai, sausai odai. Gliukonolaktono molekulė gana didelė, todėl nesiskverbia į gilesnius odos sluokius ir odą veikia labai švelniai. Gliukonolaktonas pasižymi didesniu drėkinamuoju potencialu nei AHA rūgštys, turi antioksidacinių savybių, prilygstančių vitaminui C ir E, sureguliuoja odos riebalų išsiskyrimą. Ši rūgštis tinka visiems odos tipams.
Tad trumpai tariant, riebiai ir mišriai odai tinka AHA ir BHA rūgštys, sausai odai AHA ir PHA, jautriai odai labai tiks PHA. Kai kurie gamintojai rūgštis kombinuoja tarpusavyje, atsižvelgiant į problemą. Specialistai parenka rūgštį atsižvelgiant į odos tipą ir problemas. Kadangi skiriasi rūgščių pH ir procentai.
– Kokį veido valymo būdą labiausiai rekomenduotumėte? Galbūt kombinuoti skirtingus?
– Pati dirbu su švelniomis rūgštimis. Esant didelėms odos problemoms klientus siunčiu pas dermatologus. Labai dažnai atliekame rūgščių kursą (4-5 proc). Dažnai po rūgštinio šveitimo praėjus savaitei ar 10 dienų, atlieku deimantinę mikrodermabraziją. Tuomet oda valosi daug geriau, nes lengva rūgštis jau yra nudirbusi savo darbą. Raginis epidermio sluoksnis yra švelniai šlifuojamas lazeriu apdirbtais deimantais, o kontroliuojamas vakuuminis siurblys skatina kolageno ir elastino sintezę. Šią procedūrą dievina tiek moterys, tiek vyrai.
– Ar metų laikas turi įtakos veido valymo būdo pasirinkimui? Pavyzdžiui, galbūt vasarą verčiau nesirinkti rūgštinio valymo?
– Mūsų visų odą dengia hidrolipidinė mantija, ją pažeidus atsiranda didelė pigmentacijos tikimybė. Pats tinkamiausias laikas veido valymui yra tada, kuomet nėra aktyvios saulės. Ruduo tam puikus metas, tačiau yra šalių, kur amžina vasara, bet tai nereiškia, kad žmonės neatlieka procedūrų. Saulėtu laikotarpiu po veido valymo labai svarbu naudoti priemones su aukštu SPF filtru. Na, ir žinoma, jei planuojate kelionę į paplūdimį ar kalnus, rekomenduočiau veido valymą atlikti prieš 2-3 savaites iki išvykos.
– Ką svarbiausia žinoti prieš einant į veido valymo procedūrą pirmąjį kartą?
– Po veido valymo nerekomenduojama užsiimti aktyvia fizine veikla, reikėtų vengti pirčių, baseinų, darbo su cheminėmis medžiagomis. Tą dieną geriau nesidaryti makiažo. Dėl to, kaip žmogus atrodys po veido valymo, sunku pasakyti. Pati nedirbu su agresyviomis medžiagomis ir stengiuosi, kad žmogui nebūtų poprocedūrinio laikotarpio, tad žmogus lengvai grįžta į įprastą gyvenimą. Tačiau egzistuoja ir stiprios rūgštys, po kurių oda gali luptis. Tad akivaizdu, jog po tokios procedūros iš pradžių neatrodysite labai dailiai.
– Kas kiek laiko reikia apsilankyti pas kosmetologę veido valymo procedūros?
– Tai labai individualu. Riebiai odai valymo reikia daug dažniau nei sausai. Riebią odą rekomenduojame valyti kas mėnesį, sausą – kas tris, o mišrią – dažniau nei sausą.
– Ar įmanoma tinkamai veido valymą atlikti sau namuose? Pavyzdžiui, mechaninį ar švelnų rūgštinį?
– Namuose rekomenduoju švelnius šveitimus. Tai gali būti enziminis ar švelnus giluminis porų valiklis. Dėl rūgštinių namų naudojimo priemonių rekomenduočiau pasitarti su specialistu. Griežtai sakau NE mechaniniams veido valymams namuose. Taip galima padaryti daugiau žalos nei naudos.
– Ar yra buvę atvejų, kai teko „gelbėti“ odą po to, kai klientė prisižaidė su priemonėmis namuose?
– Taip, yra visko buvę. Moterys spaudo veidą, lieka randų ir, žinoma, gali prasidėti infekcija. Labai blogai, kai veidas šveičiamas kavos tirščiais arba priemone su grubiu abrazyvu. Taip pažeidžiama hidrolipidinė mantija ir galima išnešioti infekciją. Yra buvę atvejų, kai moterys piktnaudžiauja priemonėmis su moliu, o taip oda labai išsausinama.