– Pradėkime nuo to, kodėl plaukai žyla?
Gabija: Melaninas yra pigmentas, užtikrinantis mūsų plaukų spalvą ir gaminamas plaukų folikuluose esančių ląstelių. Laikui bėgant šių ląstelių veikla ima trikti, o be pigmento melanino plaukai auga šviesesni ir įgauna įvairius atspalvius – nuo sidabrinio pilkumo iki ilgainiui balto.
– Kiek tam įtakos turi gyvenimo būdas, genai, lytis?
Gabija: Didžiąja dalimi plaukų žilimo procesas nulemtas genetinio paveldo – jei močiutė, mama pražilo anksti, tikėtina, jog ir mūsų gali laukti ta pati eiga. Žvelgiant į tendencijų skirtumus tarp lyčių, vyrai vidutiniškai linkę pražilti 1-2 metais anksčiau nei moterys.
Įrodymai dėl kitų veiksnių įtakos staigiam pražilimui varijuojantys. Visgi galima atrasti mokslinių sąsajų tarp spartesnio žilų plaukų atsiradimo bei patiriamo streso, vitamino B12 stokos, skydliaukės ligų, baltmės, židininės alopecijos. Rūkymas taip pat didina ankstyvo žilimo tikimybę, vieno tyrimo duomenimis, net iki 2,5 kartų.
– Kokio amžiaus žmonės dažniausiai ima žilti?
Gabija: Vidutiniškai baltosios rasės atstovams žilimo procesas prasideda maždaug 35-erių, azijiečiems – keleriais metais vėliau, o juodaodžiams dažniausiai kiek po 40-ties. Egzistuoja ir priešlaikinio plaukų žilimo terminas. Jis naudojamas, jei plaukai ima žilti 10 ir daugiau metų anksčiau nei apytikslis vidurkis – jaunesniems nei 20 m. amžiaus baltaodžiams, 25 m. azijiečiams ir 30 m. juodaodžiams.
– Kaip galima pristabdyti plaukų žilimo procesą?
Gabija: Galioja visos bendrosios sveikatos palaikymo rekomendacijos – subalansuota mityba, sveikas gyvenimo būdas, dėmesys psichikos sveikatai, nepalaikomi žalingi įpročiai, savalaikiai gydomos lėtinės ligos.
Ne mažiau svarbu rūpintis savo plaukų būkle nepaisant jų spalvos. Žili plaukai yra plonesni dėl suplonėjusios kutikulės, tad plaukai tampa labiau pažeidžiami išorinių veiksnių, tokių kaip vanduo, UV spinduliai, drėgmė, cheminės medžiagos, karštis. Taigi žili plaukai greičiau išsausėja, tampa trapūs, skilinėja.
Dedamos didelės viltys į kamieninių ląstelių veiklos atkūrimą. Visgi reikalingos žymiai detalesnės žinios apie vykstančius procesus tam, kad galėtume juos pakreipti savo naudai ir tikėtis nežilti visai ar bent ilgesnį laiką.
– Yra toks posakis – pražilo per naktį. Ar tikrai įmanoma nuo streso pražilti?
Ieva: Streso įtaka plaukų žilimui vis dar plačiai tyrinėjama tarp mokslininkų. Panašu, kad stresas gali paskatinti plaukų žilimą, bet iki galo nėra aišku kaip. Ypatingai įdomi 2020 m. Harvardo universiteto studija, kurioje eksperimentai su pelėmis parodė, kad stresas paskatina streso hormono (noradrenalino) išskyrimą per simpatinę nervų sistemą į plaukų folikulus, o tai pažeidžia plaukų kamienines ląsteles, kurios atsakingos už pigmento melanino, lemiančio plaukų spalvą, gamybą.
Reikėtų neapsigauti su autoimunine plaukų liga alopecia areata. Ji gali pasireikšti kaip klinikinė forma, atsiradusi dėl Marie Antoinette sindromo moterims arba Thomas More sindromo vyrams. Esant šiems sindromus iškrenta tik pigmentą turintys plaukai (t.y. nežili plaukai), todėl gali susidaryti iliuzija, kad žmogus pražilo per naktį.
– Ar įmanomas atvirkštinis variantas? Ar jei jau pradėjo plaukai žilti, kelio atgal nėra?
Ieva: Mokslas šia tema turi dar daug neatsakytų klausimų. Anot Kolumbijos universiteto Irvingo medicinos centro elgesio medicinos mokslų daktaro Martin Picard ir kitų kelių mokslininkų, tai tikrai įmanoma ir šie procesai vyksta mums to net nežinant. Pastebėta, kad pas tiriamuosius tas pats plaukas buvo sudarytas iš žilų bei įprastinės spalvos fragmentų. Pasitelkiant preliminarius skaičiavimus apie plaukų augimą ~1 cm per mėnesį greičiu, buvo atrastas ryšys tarp stiprių psichologinių išgyvenimų (skyrybų, išsikraustymo) ir tuo metu susiformavusios žilo plauko atkarpos. Taigi rami psichologinė būsena gali turėti įtakos įprastos plaukų spalvos ilgesniam išlaikymui, tačiau tai nereiškia, kad visi pražilę plaukai vėl atgaus įprastą spalvą.
– Dažna moteris žilus plaukus išrauna. Kodėl to daryti negalima?
Ieva: Jei atsirado erzinantis žilas plaukas ir norite jį pašalinti, vietoj rovimo rekomenduočiau geriau atsargiai jį nukirpti žirklutėmis arba pasitelkti kūrybiškumą – naudokite plaukų aksesuarus, pakeiskite sklastymo vietą ar nešiokite sukeltų plaukų šukuosenas (arklio uodegą, kuodą ar kitas). Žilo plauko išrovimas ne tik kad neturės jokios naudos (toje vietoje vėl ataugs žilas plaukas), bet gali pridaryti žalos. Pakartotinis plaukų ištraukimas gali pažeisti folikulą, o tai gali sukelti infekciją arba randėjimą. Laikui bėgant tose vietose plaukai gali ir nebeataugti.
– Ar gali žilimas byloti apie kokių nors vitaminų trūkumą?
Ieva: Vien tik vitaminų trūkumas nepaskatins atsirasti žilų plaukų. Priešlaikiniam žilų plaukų atsiradimui įtaką daro kelių rizikos veiksnių kombinacija t.y.: genetika, stresas, mityba, žalingi įpročiai. Pastebėta, kad priešlaikinį plaukų senėjimą gali skatinti geležies ir vitamino B12 stoka, tačiau šia tema turėtų būti atlikta daugiau mokslinių tyrimų.