Nuolat „Snaigės“ slidžių žygiuose kartu su vyru dalyvaujanti televizijos ir radijo žurnalistė Ž. Kropaitė sako pastebėjusi, kad daugiau slidinėjant gerėja savijauta – tai, jos manymu, siejasi su buvimu gryname ore ir sveiku fiziniu aktyvumu. Tad paslidinėti pora stengiasi kuo dažniau, o Ž. Kropaitės sutuoktinis, anksčiau linkęs dažnai susirgti, slidinėja bene kasdien.
„Stengiamės bent kokią valandą – turime slides, jas visą laiką laikome mašinoje, kad nusprendus valandėlei išvažiuoti paslidinėti būtų galima iškart patogiai vykti. Kol graži žiema, tol tą ir darome. Man atrodo, tokiu oru labiausiai ir tinka slidinėjimas, tai geriausias būdas patirti šią gražią žiemą“, – mintimis dalijasi Ž. Kropaitė.
Nors slidinėja nereguliariai, šiemet „Snaigės“ žygyje ji jau dalyvavo 4 kartus. Žygiai vyksta Aukštagirio miške prie Saulėtekio, Verkių miške prie Verkių rūmų, Karoliniškėse, Senasalyje. Kartais televizijos laidų vedėja vyksta į Balsius ar Vingio parką. Jos manymu, palankiais slidinėti galima paversti beveik kiekvieno miško takus. Užsiimti šia veikla Ž. Kropaitei yra tekę ir vaikystėje: „Gyvenau ne daugiabutyje, o priemiestyje prie miško, tai būdavo ta mada pasiimti slides ir eiti paslidinėti.“
Užsiimti mažiau įprastomis sporto šakomis iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti brangu, tačiau žinoma moteris mano, kad tai pigiausia žiemos pramoga – juk reikiamą inventorių ir tinkamą aprangą nusiperki vieną kartą.
„Man atrodo, tai yra kur kas pigesnė veikla nei sporto klubo lankymas, kur abonementas kas mėnesį kainuoja tiek pat, kiek slidės, kurias, jei esi kruopštus, gali naudoti gal ir visą gyvenimą“, – įsitikinusi Ž. Kropaitė. Nusipirkus svarbiausius slidinėjimo reikmenis daugiau nieko ir nereikia, nebent tepalų, skirtų slidėms, kad šios geriau slystų ar būtų lengviau atsispirti, tačiau šios priemonės kainuoja vos keletą eurų.
„Jeigu nori būti labai madingas slidinėtojas ir kiekvieną žiemą keisti kostiumą atsižvelgiant į madingiausias sezono spalvas, tai gali tapti brangia pramoga. Bet šiaip lygumų slidinėjimas yra pati pigiausia ir sveikiausia žiemos pramoga gryname ore“, – tikina ji.
Nors Ž. Kropaitė nėra slidinėjimo naujokė, griūti tenka ir gana dažnai. Ji sako žinanti pagrindus, kaip reikia slysti, tačiau nuo didesnių kalnų laisvuoju stiliumi leistis dar nemoka. „Kartais norisi žengti žingsnį toliau, tačiau kai tu tai darai be trenerio, gali nepavykti, įvykti traumų. Nukristi nėra staigmena, tačiau didelių traumų nenutinka“, – sako pašnekovė ir priduria, kad norint išmokti įvairių technikų, reikia nuosekliai domėtis pačiam.
Lygumų slidinėjimo specialistas: šis sportas nereikalauja jokio specialaus pasirengimo
Žmonės nebuvo pamiršę lygumų slidinėjimo, galbūt žiema buvo pamiršusi Lietuvos kraštą, sako parduotuvės ir nuomos punkto „TerraSport“ pardavėjas-konsultantas, slidžių meistras ir lygumų slidinėjimo specialistas Piotras Komaras. Anot jo, lygumų slidinėjimas populiarus tiek, kiek užsiimti šia veikla tinkamos žiemos sąlygos.
„Labiausiai nukenčia pajūris, ten orai nepastovūs: vakare gali būti –10, ryte jau +3. O kalbant apie visą Lietuvą, šiemet sąlygos tikrai geros. Pakanka 15 cm gražaus puraus sniego, kad būtų galima ant sniego spausti vėžes, stoti ant slidžių ir slidinėti“, – pasakoja specialistas.
Lygumų ir kalnų slidinėjimas – dvi skirtingos sporto šakos, kardinaliai skiriasi ir šių dviejų sporto šakų inventorius: kalnų slidės yra kitokios, metalinės, turi briaunas, slidžių apkaustai standžiai laiko kalnų slidinėjimo batą, kuris sveria apie 3 kg, o lygumų slidinėjimo visas komplektas kartais nesveria 3 kg, pažymi P. Komaras. Kalnų slidinėjimas – tik lakstymas nuo kalno, o slidinėjant lygumų slidėmis čiuožiama įspaustomis vėžėmis, reljefas gali būti įvairus – visiškos lygumos arba statūs pakilimai ir nusileidimai.
Užsiimant lygumų slidinėjimu, priešingai nei kalnų, kuris reikalauja stiprių kojų, specialaus pasirengimo nereikia. Anot lygumų slidinėjimo specialisto, dažniau slidinėjant lygumų slidėmis stiprinama širdis, raumenys, šis sportas padeda žmonėms, turintiems kelių, meniskų traumų ar problemų Achilo srityse.
P. Komaro tikinimu, renkantis slidinėjimo inventorių, svarbu atsakyti į keletą kontrolinių klausimų: kur, kaip, kokiu stiliumi slidinėsime. Atsakius į šiuos klausimus, tampa aiškiau, ko žmogui reikia, nes inventoriaus pasirinkimas – platus. Nors lygumų slidinėjimo slidės yra dvi, bet jų kategorijų yra keletas, kalba pašnekovas.
Visas gerų gamintojų lygumų slidinėjimo inventorius gali kainuoti 250–300 eurų, tačiau P. Komaras pažymi – tai ilgalaikė investiciją. Žinoma, kad ji būtų išties ilgalaikė, būtina įdėti pastangų: reikia nepamiršti rūpintis įsigytu inventoriumi, slides tepti parafinu, po sezono konservuoti, kad iki kito sezono jos negestų.
Kita išeitis – nuomoti, tačiau čia lygumų slidinėjimo specialistas pataria gerai pagalvoti ir įvertinti, kas išties naudingiau ir praktiškiau. „Nuoma neapkrauna žmogaus, bet savo inventorių gerai pažįstame, žinome, kaip su juo elgtis, labai svarbu ir avalynė – savi slidinėjimo batai turi konkretaus žmogaus mikroklimatą“, – kalba P. Komaras.
Slidžių žygio „Snaigė“ organizatorius A. Jucevičius: priimame ir be slidžių
Nuo 1973 m. Vilniuje slidžių žygius „Snaigė“ organizuojantis keliautojas A. Jucevičius sako, kad žygius rengia net tada, kai yra mažiau sniego.
„Buvo ypač palankių žiemų, yra buvę ir 20 žygių per žiemos sezoną. Bet net per pačias nepalankiausias žiemas mažiau nei 5 žygių nebuvo surengta. Jeigu pritrūksta sniego Vilniuje, keliamės į Senasalį už 30 km, ten sniegas išsilaiko ilgiau“, – pasakoja A. Jucevičius.
Keliautojas įsitikinęs – žmogus niekur kitur taip nepailsi nuo buities ir ekranų, kaip aktyviai judėdamas gamtoje. Vasarą galime plaukioti, irkluoti, atliekame įvairius sodo darbus, žiemą veiklų – mažiau, tad slidžių žygių pagrindinis tikslas – peržengti namų slenkstį, išeiti į gamtą ir aktyviai praleisti kelias valandas.
Nors stengiamasi surinkti kuo daugiau slidininkų, anot A. Jucevičiaus, slides turi ar gali išsinuomoti ne visi, tad į žygį priimami ir žmonės be slidžių – organizuojama grupė, kuri kartu su vadovu eina pėsčiomis taip, kad nekirstų slidininkams paruoštų vėžių. Dalyvių skaičius nuolat auga, slidininkų susirenka apie 1 000–1 500, o žmonių be slidžių – kartais ir apie 200.
Ypač skatinamos atvykti šeimos su vaikais – kaip sako A. Jucevičius, būtina ugdyti mažųjų norą judėti, leisti laiką su šeima. Po „Snaigės“ žygių net skiriamos nominacijos aktyviausioms šeimoms, jauniausiems dalyviams, sudalyvavus 5-iuose žygiuose įteikiamas ženklelis. Įveikusių trasą dalyvių amžiaus nuo 3,5 iki 89 metų.
Žmonės ateina pasigrožėti nepaprastu žiemiškos gamtos grožiu, sveikatintis: „Emocijos, gaunamos kelias valandas praleidus gamtoje, gaivina, jie „pasikrauna“, būna žymiai darbingesni ir sveikesni.“ Svarbiausia, anot keliautojų klubo pirmininko, pakeisti aplinką, patirti naujų emocijų, mesti sau iššūkį, išbandyti kažką naujo.
Ir organizuojant žygius neapsieinama be iššūkių – kur pastatyti apie 1 000 automobilių, kur išsinuomoti slides. Tačiau slidžių žygis „Snaigė“ rengiamas kiekvieną sekmadienį, o, pasak pašnekovo, ir po žygio trasų žymenys nenuimami, tad entuziastai atvykti paslidinėti gali ir kitomis dienomis.