– Kokie yra pagrindiniai auklėjimo principai, kuriais turėtų vadovautis šiuolaikiniai tėvai?
– Gebėti pasakyti „ne“, nebijoti apginti savo nuomonę ar už save pastovėti gali tik savimi pasitikintis žmogus. Augdami vaikai dažnai turėtų girdėti tokius žodžius, iš kurių jie suprastų, kad tėvai jais pasitiki bei tiki jų gebėjimu savimi pasirūpinti. Labai svarbu vaikus pagirti, paskatinti už tai, kas jiems gerai sekasi bei padėti lavinti dalykus, kurie nepavyksta. Vaikams reikia parodyti, kad įdėjus daugiau pastangų, jie gali išsiugdyti įvairius gebėjimus. Vaikai neturėtų būti kritikuojami jei jiems kažkas nepavyko, jie turi turėti teisę klysti ir bandyti iš naujo.
Tie vaikai, kurie nesulaukia tėvų palaikymo ir pasitikėjimo, kurių nuomonė nėra išklausoma ir priimama, dažnai užauga nepasitikintys savimi, bijantys pasakyti „ne“ situacijose, kurios jiems nepatinka. Dažnais atvejais tai vykta dėl baimės būti atstumtiems, baimės nepritapti, todėl tokie vaikai linkę paklusti daugumos nuomonei ar net įsivelti į abejotinos reputacijos kompanijas.
– Kada turėtų tėvai pradėti kalbėti su vaikais apie lytiškumą? Kada žengti tą pirmąjį žingsnį?
– Klausimų šia tema iškyla jau apie ketvirtuosius gyvenimo metus. O išsamiau papasakoti reikėtų šešerių – septynerių metų vaikui. Gali kilti klausimas kodėl taip anksti?
Pirmiausia šiuo pokalbiu jūs savo vaikus apsaugosite nuo nesąmoningų draugų pasakojimų ir internetinių pornografinių filmų. Jie žinos tiesą, t.y., jūs būsite pakloję lytinio ugdymo pamatą, kurio jokie draugai nesugriaus.
Antra, kalbant vėliau, vaikai jau turi įvairios informacijos, kuri greičiausiai užsifiksavusi sąmonėje kaip pamatinė ir ją paneigti daug sunkiau nei pastatyti tą minėtąjį teisingą „pamatą".
Nebijokite apie lytiškumą kalbėti su šešerių – septynerių metų vaikais, jie šią informaciją priima labai natūraliai, o apie aštuntuosius metus ir vėliau vaikams jau darosi gėda apie tai kalbėti.
– Sakoma, kad vaikai mokosi ne iš pamokslų, o iš pavyzdžio. Koks tėvų santykis formuoja teigiamą požiūrį į seksualumą, seksualinius santykius?
– Augdami vaikai santykių modelio mokosi iš tėvų, mergaitė, žiūrėdama į mamą, mokosi, kokia būti moterimi, berniukas, žiūrėdamas į tėtį, mokosi, kokiu būti vyru. Matydami tėvų santykius, vaikai mokosi visų gyvenimo įgūdžių: ir kaip pyktis, ir kaip taikytis, kaip mylėti, kaip gerbti vienas kitą. Todėl labai svarbu vaikams perteikti vertybes, kurios kiekvienoje šeimoje yra autentiškos, juk nėra parašyta normų ar taisyklių, kaip kiekviena šeima turėtų elgtis. Taip pat ir požiūris į seksualumą neturi būti perspaustas nei į vieną, nei kitą pusę. Auklėjant vaikus nėra tinkamas nei perdėtai griežtas, nei labai atsainus požiūris į seksualumą ir seksualinius santykius. Svarbu nesuformuoti vaikui nuomonės, kad seksualiniai santykiai gėdingi ar nederami, teisingiau būtų perteikti, kad jie turėtų būti pagrįsti vertybėmis – partnerių pagarba vienas kitam, meile, švelnumu, bei rūpesčiu.
– Kodėl tėvams taip sunku apie tai kalbėti?
– Vesdama paskaitas tėvams apie paauglius vaikus dažnai pastebiu, kad tėvams gėda kalbėti su savo vaikais apie lytiškumą. Sunku būtų vienareikšmiškai teigti, kodėl tai vyksta, dažnais atvejais, tėvams paprasčiausiai trūksta praktikos, jie nėra niekada to darę, todėl nežino, kaip tokius pokalbius inicijuoti. Kartais tėvai prisipažįsta, kad jiems gėda laisvai kalbėti apie lytiškumą su vaikais, nes jie prisimena, kad su jais tėvai irgi apie tai nekalbėjo.
– Kaip jau paaugusiems vaikams (tarkime, tiems, kas jau žengia į paauglių pasaulį) papasakoti apie seksualinius santykius?
– Svarbiausia kalbėti apie tai paprastai ir laisvai, jei jūs jausite įtampą ar gėdą kalbėdami, vaikai irgi jausis nepatogiai. Kartais rekomenduoju tėvams pradžioje vaikų paklausti, ką jie apie tai jau žino patys, tai gali sukurti tinkamą atmosferą pokalbiui bei normalizuoti temos gėdingumo aspektą. Taip pat svarbu vaikų paklausti, ko jie nežino ir apie ką sužinoti jiems būtų įdomu, ir apie tai papasakoti. Na, o patiems nedrąsiausiems tėvams, kurie sako, kad nežino ar išdrįs šia tema kalbėti su vaikais, rekomenduoju įsigyti knygų apie lytinį švietimą ir tiesiog rekomenduoti vaikams paskaityti. Jei šie sako, kad jiems tai dar neįdomu, rekomenduoju padėti tokioje vietoje, kur jie galėtų bet kada pasiimti. Šiuo metu knygynuose galima įsigyti ne tik informatyvių, bet ir labai įdomių knygų apie lytiškumą skirtų tiek mergaitėms, tiek berniukams.
Visuomet tėvams primenu, kad jei taip atsitiko, kad iki paauglystės amžiaus dar vis nepakalbėjote su vaikais šia tema, tai paskubėkite tai padaryti. Pokalbis lytinio švietimo tema – tai nėra tik pokalbis apie seksualinius santykius, svarbu paliesti ir apsisaugojimo priemones, mergaitėms suteikti daugiau informacijos apie mėnesines bei jų metu svyruojančią emocinę būseną, o su berniukais svarbu kalbėti apie poliucijas, juk kas jei ne jūs nuraminsite vaikus, susidūrusius su šiais natūralios brandos nulemtais sunkumais, kurie šiuo amžiaus laikotarpiu jiems kelia begalę klausimų, o kartais ir nepagrįstų baimių.
– Kaip kalbėti apie pirmąją seksualinę patirtį? Kaip neišgąsdinti čia vaiko?
– Jei jūs tai darysite remdamiesi savo vertybėmis ir atsižvelgsite į vaiko vertybes šiuo klausimu, kodėl manote, kad turėtumėte vaikus išgąsdinti, juk pirmi lytiniai santykiai atsiranda draugystės, meilės, pagarbos kontekste, o čia nėra nieko gąsdinančio. Svarbu, kaip tai pateiksite. Svarbu su vaikais aptarti, kada, jūsų manymu, yra ne per anskti pradėti lytinį gyvenimą.
– Kokie vaikų klausimai būna dažniausi?
– Vaikams skirtingu amžiaus tarpsniu kyla skirtingi klausimai, kol vaikas mažas, nepasakokite vaikui daugiau nei jis gali įsisąmoninti. Lytinis švietimas ugdomas palaipsniui.
– Jei vaikas nesidomi, ar pradėti tėvams?
– Taip tėvai turėti inicijuoti šiuos pokalbius.
– Kaip kalbėti apie seksualinę prievartą? Ir ar reikia apie tai kalbėti?
– Labai svarbu vaikui paaiškinti visas įmanomas grėsmes, su kuriomis jis gali susidurti, visuomet egzistuoja seksualinio priekabiavimo rizika įvairių vakarėliu metu, vaikštant vėlyvu paros metu nesaugiose vietose. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad seksualinės prievartos pavojų tikimybė didėja dėl informacinių technologijų populiarumo, įvairių pažinčių svetainių, socialinių bendravimo platformų, kurios gali būti rizikingos dėl galimybės ten susikurti netikras anketas, kuriomis pasinaudojus įvyksta apgaulingos pažintys.
– Ar yra temų, kurių geriau neliesti?
– Viskas priklauso nuo to koks ryšys tarp Tėvų ir vaikų, jei su vaikais turite šiltą, gerą, pasitikėjimu pagrįstą ryšį, greičiausiai nebus temų apie kurias negalėsite kalbėti.
– Ką daryti, jei įtari, kad tavo vaikas patyrė seksualinę prievartą?
– Padrąsinti vaiką apie tai kalbėti, nerodyti savo išgąsčio, o juo labiau pykčio, kalbėti su vaiku švelniai ir atjaučiančiai, nuraminti vaiką bei pažadėti, kad pasirūpinsite jo saugumu, vaikai, patyrę seksualinę prievartą, dažniausiai yra išgąsdinti ir prigrasinti, kad jei kam nors papasakos su jais bus susidorota. Žinoma, išsiaiškinus prievartos faktą reikėtų kreiptis į policiją.