Įtarimų sukėlė alkoholis
„Su partneriu susipažinau per draugus. Jis buvo dėmesingas, pastabus, mandagus (bent jau tada taip atrodė), rodė dėmesį daugiau nei kiti. Buvau jauna ir tai buvo pirmas vaikinas, kuris pirmas taip manimi žavėjosi. Buvo romantikas, dovanojo gėles, įvairias smulkmenas, siuntinėjo raštelius, žinutes... Visa tai mane sužavėjo“, – pasakojo Lina.
Tik vėliau ji pastebėjo, kad be alkoholio jos draugas nebūna nė dienos, visada kuprinėje nešiodavosi alaus ar sidro skardinių. „Prasidėjo pykčiai, bet užkalbėdavo ir praleisdavau pro akis. Buvau jauna (14 metų), jis buvo ketveriais metais vyresnis. Po to išvažiavo į užsienį, siuntė dovanas, pinigus, telefonus. Darydavo staigmenas – grįždavo nieko nesakęs, nustebindavo“, – pamena moteris.
Santykiams tęsiantis, prasidėjo nežmoniški pavydo priepuoliai, persekiojimas. „Kai būdavau su šeima, giminėmis, atvažiuodavo girtas, keldavo muštynes, tiesiog savinosi mane. Kai išsiblaivydavo, kalbėdavo gražiai, o aš viską atleisdavau, nors aplinkiniai bandė atverti akis. Deja, niekam nepavyko, buvau aklai įsimylėjusi ar bent taip maniau“, – pasakojo pašnekovė.
Kiekvieną savaitę konfliktų būdavo vis daugiau. Lina, būdama dar moksleive, negalėdavo savo partneriui skirti viso laiko, todėl šis atvažiuodavo net į mokyklą ieškoti merginos. „Pykdavomės, bet aš atleisdavau. Jis kaltindavo mane, kad jam neskiriu pakankamai dėmesio. Policijos niekada nekviečiau, bijojau dėl šeimos ir reputacijos „ką pasakys žmonės“. Pirmą kartą puolė smaugti, liko mėlynės už tai, kad išvažiavau iš vakarėlio, tada išsiblaivė, kalbėjo, kad, mažyte, aš daugiau niekada nepakelsiu rankos ir t.t.“, – pasakojo moteris.
Vestuvės iš pareigos
Po 3 metų draugystės Lina pastojo. Pranešė tėvams, šie dukros nesmerkė, tik paklausė, ką galvoja daryti toliau. Lina nusprendė gimdyti. „Tėvai pasakė, kad kito sprendimo ir negali būti, išsikvietė būsimo vaiko tėvą pasikalbėti. Jis prie mano tėvų būdavo lyg nebylys. Mano tėtis pareiškė, kad vaikas turi gimti santuokoje, niekas manęs neklausė, ko aš noriu, pradėjo planuoti vestuves, daug kelio reikėjo nueiti, aš buvau nepilnametė... Viską sutvarkė, ištekėjau ir prasidėjo dar didesnis pragaras. Tada jau pradėjau suprasti, nuo ko viskas kilo. Jo tėvai stipriai išgeriantys. Mano šeima tvarkinga, abu tėvai dirbantys, gyvenome neblogai, niekada nemačiau smurto, kad tėtis skriaustų mamą ar atvirkščiai“, – pasakojo Lina.
Gyvendama santuokoje, moteris pamena, kad buvo naktų, kai vyras ištisai gerdavo. „Skambindavo kažkokios moterys, pasakodavo, kaip jis jas dulkindavo. Grįždavo namo, aš puldavo aiškintis, o tada jis leisdavo rankas į darbą. Saugodavau pilvą, pasislėpdavau vonioje, užsirakindavau duris ir verkdama kartodavau, kad tai turi baigtis. Nauja diena – jis išsiblaivydavo ir ant kelių atsiklaupęs prašydavo atleidimo, žadėdavo, kad daugiau taip nebus. Patikėdavau. Bijojau tėvams sakyti, jie tiek daug darė, kad būtų gražios vestuvės, išnuomojo mums butą, viską supirko, per mane įlindo į skolas, mamai teko skristi į užsienį, kad užsidirbtų ir grąžintų skolas už mano vestuves, geresnį gyvenimą, vaikelį“, – pasakojo moteris.
Bet smurtas nesiliovė. Viskas kartodavosi iki vaiko gimimo. Kai gimė vaikas, moteris nusprendė skirtis. „Papasakojau tėvams, jie mane palaikė. Bet ir vėl jam atleidau, taip kelis kartus. Tada jis mane pradėjo žlugdyti psichologiškai. Sakydavo, kad esu nieko verta, stora, baisi ir dar su vaiku, kokio aš dar geresnio gyvenimo noriu. Taip save nuvertinau, kol mano gyvenimo kelyje neatsirado kitas žmogus, kuris mane palaikė ir suprato. Išsiskyriau, sukūriau naują šeimą. Dabar esu ištekėjusi jau 5 metai, kartu esame 9 metus. Turime sūnų. O buvęs vyras iki šiol bando žlugdyti, bet jam tai nebeišeina. Su sūnumi nebendrauja. Antrasis vyras augina jį kaip savo. O buvusysis tik dar labiau prasigėrė ir bando aiškinti, kad aš jam gyvenimą sugadinau...“, – pasakojo moteris.
Ji džiaugiasi, kad jai pavyko ištrūkti iš smurtinių santykių ir pataria kuo greičiau tą daryti panašaus likimo moterims. „Dabartinis vyras mane išmokė, kas yra meilė. Norėčiau, kad kiekviena, kuri tik patiria smurtą, atrastų savyje jėgų ir bėgtų neatsigręždama. Vienas iš milijono gali pasikeisti, bet ir tai abejoju – jei pakėlė ranką vieną kartą, pakels ir antrą“, – įsitikinusi Lina.