– Kas yra fizinis smurtas? Ar dažnai tai būna įsisenėjusi problema?
– Tikrai taip, fizinis smurtas neprasideda iš karto. Prieš tai būna tam tikri požymiai. Galima atpažinti prievartinių santykių pradžią, kai tave kritikuoja, įžeidinėja, necenzūriškai kalba ar pakelia balsą. Sako, kad esi kvaila, iš tavęs juokiasi, atstumia tave, kaltina, verčia jaustis kalta, tau meluoja, neigia tai, ką padarė, tave ignoruoja, atsisako tavęs klausyti, kaltina. Neleidžia eiti kur ir kada nori, neleidžia tau kalbėti, bendrauti, kaltina neištikimybe. Tave viešai žemina, grasina norėdamas gauti sekso, grasina savižudybe, vartoja narkotikus ar alkoholį, nurodo kaip rengtis, netęsi pažadų. Netgi būna – šnipinėja, seka, tikrina, grasina pakenkti šeimos nariams ar užmušti. Laužo ar naikina tavo daiktus, neišeina, kai to prašai ar neleidžia tau išeiti, vairuoja neatsargiai ir greitai. Tokie ženklai – psichologinis smurtas, kuris gali būti fizinio ir seksualinio smurto pradžia. Fizinis smurtas neretai prasideda tik tada, kai moteris jau yra praradusi pasitikėjimą savimi ir bejėgė santykius nutraukti.
Tada „užsiveda“ vadinamasis smurto ratas:
- įtampos augimas
- dažniausiai fizinio smurto proveržis
- medaus mėnuo (smurtautojo atgailaujantis elgesys) ir vėl iš pradžių.
Kaip rodo praktika, dažniausiai baudžiamojon atsakomybėn smurtautojas traukiamas už nusikalstamos veikos numatytos BK 140 str. (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas). Toks fizinis smurtas pasireiškia smūgių sudavimu rankomis, kojomis, daiktais į veidą, kitas kūno dalis; stumdymu į sieną, namų apyvokos objektus; plaukų rovimu ir pan. Visada ši smurto forma lydima psichinio smurto, pasireiškiančio žeminimu, įžeidinėjimais, necenzūriniais žodžiais.
Fizinis smurtas – neteisėtas, tyčinis prieš kito valią organizmui daromas fizinis poveikis, siekiama padaryti žalą sveikatai, atimti laisvę ar net gyvybę, sukelti bejėgišką būklę, sukelti fizinį skausmą ar kitokias kančias. Taigi fizinis smurtas yra pati paskutinė patiriama smurto forma. Jei prasidėjo fizinis smurtas artimoje aplinkoje, vadinasi, buvo patirtos ir kitos smurto formos, kurios yra sunkiai įrodomos.
– Kaip dažnai su juo susiduriama Lietuvoje artimoje aplinkoje?
– Visuomenėje dar gaji nuomonė, kad didžiausias pavojus moters tyko gatvėje. Tačiau faktai rodo, kad moterys prievartaujamos, mušamos, kankinamos jų pačių namuose. Lietuvoje smurtą patiria kas trečia moteris. Kai mes kalbame apie smurtą prieš moteris, bendras vardiklis, kuris vienija visus smurtautojus, – tai sudaiktinantis požiūris į moterį. Jis ją mato kaip asmenį, kuris jį turi aptarnauti buityje, ir asmenį, kuris turi aptarnauti seksualiai. Fizinis, seksualinis, psichologinis ir ekonominis smurtas prieš moteris yra reiškinys, kaip minėjau, artimoje aplinkoje patiriamas netgi trečdalio Lietuvos moterų. Deja, dažniausiai jis tylus ir nepastebimas, negana to – ir dangstomas, o įtarti nepagarbų ir žiaurų elgesį už idealios šeimos fasado neretai neįmanoma. Kalbame apie moteris, nes būtent jos patiria smurtą lyties pagrindu – 8 iš 10 dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruotų atvejų aukos yra moterys, o daugiau nei 9 iš 10 smurtautojų – vyrai.
– Ar būna, kad fizinį smurtą patirtų ir vyrai?
– Yra ir vyrų, patiriančių smurtą, bet būna taip, kad smurtauja tėvas prieš sūnų arba atvirkščiai, brolis prieš brolį ir pan. Moterų smurto motyvai prieš vyrus dažniausiai būna savigyna, vaikų gynimas, baimė, tuo tarpu vyrų – kontrolė, jėgos ir galios įtvirtinimas.
– O pagyvenę asmenys, kuriais vaikai rūpinasi?
– Ypač nuo savo vaikų kenčia senyvi tėvai. Dažniausiai tai būna tie suaugę vaikai/sūnūs, kurie patys savo šeimoje vaikystėje patyrė smurtą, nesugebėjo sukurti savo asmeninio gyvenimo, buvo šeimoje smurtiniai santykiai, todėl iširus santuokai, grįžta pas tėvus, girtauja, juos terorizuoja, reikalauja arba atima pinigus, smurtauja, net nužudo. Mamos labai dažnai gina juos sakydamos – juk jis mano sūnus, kur jis eis, kas jį priims. Vietoj senyvų tėvų priežiūros, dažnai tėvams tokie suaugę vaikai tampa dideliu jų galvos skausmu.
– Kada dėl fizinio smurto reikia kreiptis į policiją?
– Nedelsiant, tuojpat.
– Ką reikėtų užfiksuoti, patyrus fizinį smurtą? Mėlynes? Įbrėžimus?
– Jei dėl smurto artimoje aplinkoje asmenys kreipiasi į policiją – dėl mėlynių, įbrėžimų ar kitokių žymių pareigūnai turi duoti siuntimą pas ekspertą, kuris visa tai profesionaliai nustato ir surašo, pridedama prie bylos. Būna kartais, kad eksperto nėra šiame mieste ar tiesiog asmuo neturi galimybių nuvykti pas jį, patariame nuvykti pas savo šeimos gydytoją, viską parodyti ir paprašyti užfiksuoti. Žinoma, blogiausiu atveju, kai negali nuvykti ir pas šeimos gydytoją, tada reiktų bent pačiai užfiksuoti žymes, turėti liudininkų.
– Kokie turėtų būti pirmieji veiksmai, patyrus fizinį smurtą?
– Jei tai ne pirmas kartas, tai moteris turėtų vengti pavojingesnių namų zonų, tokių kaip virtuvė, sandėliukai, garažai ir pan., kur yra peilių, aštrių įrankių ar kampuotų baldų. Turėtų būti pasiruošusi telefoną (paskambinimui į policiją arba smurto fakto įrašymui). Tai turi daryti nedemonstruodama, atsargiai. Turėtų būti pasiruošusi dokumentus, namų ir automobilio raktus, pinigus ar korteles. Jei yra vaikų – ir vaikų dokumentus, rūbelius. Tai turėtų būti padėta netoli durų. Geriau pabėgti, nei būti sužalotai, o pabėgus skambinti 112.
– Kaip dažnai moterys kreipiasi po pirmojo tokio išpuolio? Ar dažniau tai jau būna įsisenėjusi bėda?
– Dažniau po pirmo karto kreipiasi tos moterys, kurios savo šeimoje nematė smurto. Bet taip būna retai. Moterys galvoja, kad ji pati kažką ne taip padarė, ne taip pasakė, galėjo patylėti. Po kiekvieno išpuolio vis duodamas šansas pasitaisyti – juk byra pažadai, atgailavimai, kurie vis tiek susiję su moters apkaltinimu. O smurto ratas sukasi įgydamas pagreitį. Ir tikrai, kaip pradžioj ir minėjau, tai jau įsisenėjusi bėda.
– Kaip įrodyti fizinį smurtą, jei nėra sumušimo žymių?
– Kadangi mūsų institucijos pripažįsta tik akiai matomas bėdas, įrodyti bet kokį smurtą be jų bus sunku, tačiau įmanoma. Reikia įrašinėti ar filmuoti smurto atvejus, grasinimus. Tai daryti sunku. Kartais pats asmuo sumušimo žymių nemato, tačiau ekspertas įžvelgia patinimus ir pan. Būtų gerai turėti liudininkus.
– Ar fizinis smurtas laikui bėgant šeimoje stiprėja? Ar yra tikimybė, kad liausis?
– Taip, beveik visais atvejais smurtas tik stiprėja. Aišku, būna išimčių. Jei augdamas vaikystėje matė ar patyrė smurtą pats, sunku tikėtis, kad liausis.
– Kokių istorijų savo praktikoje esate turėję dėl fizinio smurto?
– Specializuoti kompleksinės pagalbos centrai gauna beveik visus pranešimus dėl fizinio smurto. Labai būna liūdna, kai vyras ar sugyventinis smurtauja prieš besilaukiančią savo žmoną ar draugę, netgi spiria į pilvą. Įsiminė ir atvejis, kai bulvių lauke atsisėdusią ant maišo žmoną vyras nuspyrė, užsilipo ant jos, trypė kojomis. Ne kartą gaunami pranešimai, kad ji laiko vaikutį ant rankų, jis trenkia jai. Sunku klausytis tokių istorijų. Dažnas praleidžia pro ausis matydami ar girdėdami tokius dalykus. Tik netoleruodami tokio elgesio galime mažinti smurtą. Smurtautojai labai bijo viešumo. Tad taip ir elkimės, netylėkime, nebūkime abejingi.