– Kaip dažnai teisininkai susiduria su psichologiniu smurtu?
– Pagal turimą patirtį, teikiant specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą patyrusiems asmenis, galiu pasakyti, ten, kur fizinis smurtas, visada psichologinis smurtas eina kartu. Taip, būna atvejų, kad kreipiasi pagalbos dėl patiriamo psichologinio smurto, tačiau tik laiko klausimas, kada psichologinis smurtas peraugs į fizinį.
– Kokie dažniausiai būna kaltinimai smurtautojui? Kuo skundžiasi aukos?
– Kalbant apie psichologinį smurtą, tai dažniausiai skundžiamasi, kad smurtas, nekorektiškas elgesys tęsiasi metų metus, nebūna, kad jau antrą dieną ima ir atsiranda santykiuose, psichologinis smurtas būna sistemingas ir pastovus, kartojasi įvairiu dažnumu ir stiprumu. Dažnai psichologinio smurto aukos būna žemos savivertės, nes sistemingai kartojami pažeminimai tarsi „įauga“ į aukos smegenis ir, nors auka ir kreipiasi pagalbos, tačiau pirmiausia jos kaltina save, sakydamos „padėkite, ką aš darau ne taip, kaip man pasikeisti, kad jis taip nesielgtų?“.
– Ar įmanoma laimėti tokią bylą už patiriamą psichologinį smurtą? Gal turite pavyzdžių?
– Dažniausiai tokios bylos nutraukiamos, nesurinkus pakankamai įrodymų arba pasirašomos taikos sutartys, arba bylos nutraukiamos dėl įrodymų trūkumo dar ikiteisminiame procese. Taip, mes turime pavyzdžių, kai buvo laimėtos bylos dėl patiriamo psichologinio smurto.
– Dėl ko tokios bylos dažniausiai būna nutraukiamos?
– Tokie ikiteisminiai tyrimai dažnu atveju yra nutraukiami dėl įrodymų trūkumo.
– Ką turėtų daryti auka, patirianti psichologinį smurtą, kad vėliau teisme būtų lengviau jį įrodyti?
– Dažnu atveju, kai vyksta psichologinis smurtas, tai vyksta tarp dviejų žmonių be liudininkų, todėl asmuo, patiriantis tokį smurtą, turi rinkti įrodymus, kas yra ganėtinai sunku ir psichologinio smurto atveju išsitęsia laike. Tačiau reikia rinkti bet kokius galimus įrodymus: sms, el.laiškus, įrašinėti diktofonu smurto atvejus, esant galimybei įsigyti vaizdo kamerą ir filmuoti (slapta kamera), taip pat kaimynų, aplinkinių, kurie galėjo būti psichologinio smurto liudininkais parodymus, sutikimus liudyti, būtinai vesti dienoraštį slapta nuo smurtautojo, kur aprašyti kiekvieną smurto atvejį. Tai labai varginantis ir sunkus darbas, nes aprašydama smurto atvejus auka vėl ir vėl jį išgyvena, todėl labai svarbu turėti palaikymą (artimuosius, draugus), kurie bet kada gali išklausyti, padėti. Taip pat labai svarbus įrodymas yra policijoje parašyti pareiškimai dėl psichologinio smurto, ypač jeigu pora turi vaikų, nes tai įrodymas visiems – ir teismui, ir psichologams, ir policijos pareigūnams, ir vaikų teisėms, ir socialiniams darbuotojams – kad auka nesitaiksto su psichologiniu smurtu ir ieško pagalbos.
– Kokie įrodymai tokiais atvejais turi didžiausio svorio?
– Iškviesta policija, jei vaikas yra Vaikų teisių tarnyba informuota , liudininkai matę, dalyvavę. Taip pat sms, susirašinėjimas el. laiškais, pokalbių įrašinėjimas.
– Kokie liudininkų parodymai turi įtakos?
– Policijoje, tarnybų užfiksuoti pranešimai, liudininkų parodymai, sms žinutės. Viskas yra svarbu.
– Kokie jūsų, kaip teisininkės būtų svarbiausi patarimai žmonėms, patiriantiems psichologinį smurtą?
– Kreiptis į policiją su pareiškimu apie patiriamą psichologinį smurtą, kreiptis pagalbos į gyvenamojo miesto/rajono specializuotą kompleksinės pagalbos centrą, kurie nukreips ten, kur reikia, ir suteiks visokeriopą pagalbą. SKPC dirba apmokyti darbuotojai, psichologai soc. darbuotojai, teisininkai.