Edukacinės svetainės „Prisijaukink menstruacijas“ kūrėja Vilmantė Markevičienė kalbina psichologę Eriką Mažeikaitę („Paprastumo kodas“) ir klinikinės toksikologijos gydytoją Gabiją Laubner, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Ūminių apsinuodijimų ir toksikologijos reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių vedėją.
– Ar paaugliams rūkymas kenkia labiau nei suaugusiam asmeniui? Kodėl?
– G. Laubner: Kalbėdami apie rūkymą turėtume paminėti, kad pagrindinė psichoaktyvi medžiaga, dėl ko paauglių rūkymas kelia susirūpinimą, yra nikotinas. Mes ją įvardiname kaip psichoaktyvią medžiagą – tai medžiaga, kuri daro poveikį mūsų psichikai, dėl ko ir yra vartojama. Kaip ir bet kokia psichoaktyvi medžiaga ji paauglių smegenis, kurios vis dar bręsta, veikia žalojančiai būtent dėl to, kad įsikiša ir trikdo patį brendimo laikotarpį. Anksčiau buvo manoma, kad smegenys bręsta iki 18 metų, dabar atsiranda vis daugiau studijų, kad iki 21-erių, o kai kurie moksliniai tyrimai rodo, kad smegenys formuojasi net iki 25-erių. Ir jeigu žiūrėtume jų struktūrą, bet koks psichoaktyvių medžiagų įsikišimas – ar tai būtų alkoholis, ar klubinės psichoaktyvios medžiagos/narkotikai – jos visos žaloja smegenų struktūras tiesiogiai, taip pat formuojantis tam tikroms pažinimo ir psichosocialinėms funkcijoms.
Stipriausiai žaloja smegenis, bet lygiai taip pat poveikį daro ir visiems kitiems žmogaus organams. Pradedant nuo to, kai patenka į kvėpavimo takus – plaučiai, burna, dantys, gleivinės, stemplė, skrandis, vaisingumas, susikaupimas, psichologinė sveikata...
– Rūkymas kenkia ne tik plaučiams, kraujagyslėms, smegenims, visam organizmui, bet ir grožiui. Oda labai greitai papilkėja, greičiau raukšlėjasi, pagelsta dantys. Vien pažiūrėjus į moters odą, galima pasakyti rūko ji ar ne...
– G. Laubner: Jeigu kalbame apie jaunas merginas (vyrams irgi tinka), kurioms ypač svarbu, kaip jos atrodo, tai galime sakyti, kad rūkymas kenkia grožiui. Visi žino apie pageltusį dantų emalį, nemalonų burnos kvapą, tačiau lygiai taip pat tabako dūmuose esančios medžiagos ardo elastiną. Elastinas – tai odos baltymas, kuris teikia odai stangrumo, gyvybingumo, iš kurio matosi, kad tai jaunas žmogus. Rūkančių moterų veido oda suglemba greičiau, krūtys praranda formą anksčiau laiko. Labai įdomu, kad metus rūkyti jaunatvišką ir elastingą odą galima atkurti ir tuo ilgesnį laiką džiaugtis. Taip pat yra atliktų tyrimų, įrodančių, kad rūkymas skatina ankstyvą plaukų žilimą – tabako dūmai, kaip toksinė medžiaga, aktyvuoja laisvųjų radikalų susidarymą, šie žaloja melaniną (spalvą suteikiantį pigmentą) ir manoma, kad tie, kurie aktyviai rūko, pradeda žilti žymiai anksčiau, o nustojus rūkyti įmanoma sustabdyti, gal netgi atgaminti natūralią spalvą.
– E. Mažeikaitė: Tarp paauglių rūkymo yra stiprus ryšys su depresija, nerimu, stresu, dėmesio sutrikimu.
– G. Laubner: Daugiau negu 90-iai procentų žmonių, kurie surūko daugiau negu 1 cigaretę per dieną, jau išsivysto priklausomybė. Rūkymas yra tapęs tokiu moderniu XXI amžiaus visuomenės narkotiku, kurio negaunant prasideda abstinencija, bet tik nedaugelis tą supranta.
– E. Mažeikaitė: Jauni žmonės tikisi, kad rūkymas padės geriau susidoroti su stresu ar numesti svorio. Taip pat dauguma rūkančių paauglių teigia, kad rūkyti pradeda ir rūko dėl vienišumo bei nuobodulio.
– G. Laubner: Išsivysto abstinencija ir organizmas yra taip pripratęs prie nikotino, kad būtent tos medžiagos (nikotino) koncentracijos sumažėjimas ir sukelia padidėjusį dirglumą, nerimą, nesugebėjimą susikaupti, o ne „susiklosčiusi situacija“, dėl kurios žmogus neva/įsivaizduojamai eina parūkyti. Parūkius atkuriama įprastinė nikotino koncentracija organizme ir žmogus tą kartą vėl pasijunta geriau – pasijunta taip, kaip nerūkantis žmogus šiaip jaučiasi visą laiką.
– O kada ir kodėl paaugliai pradeda rūkyti? Kokios įtakos turi bendraamžiai?
– E. Mažeikaitė: Šiuo metu nustatoma, kad pradedama rūkyti jau net nuo 12 metų, tačiau visgi dažniausiai – 14-17 metų laikotarpyje. Tyrimais nustatyta, kad daugelis rūkančių paauglių sutinka, jog pradeda rūkyti dėl draugų ir nežinodami, kaip pasakyti „ne“ tiems, kurie siūlo rūkyti. Socializacija bei bendraamžių įtaka daro didelę įtaką šio įpročio atsiradimui.
G. Laubner: Norėčiau akcentuoti, kad pasyvus rūkymas, kai žmogus stovi šalia rūkančio, arba gyvena su tuo žmogumi, kuris rūko, arba vaikai, važiuojantys automobiliu su tėvais, kurie rūko... Jie irgi rizikuoja savo sveikata.
– Kaip pritapti nerūkant, jeigu populiariausi klasiokai ar draugai rūko? Kaip pasakyti „ne“?
– E. Mažeikaitė: Pirmiausia galima tokių situacijų apskritai vengti ar iš jų pasišalinti, kai kas nors pradeda rūkyti, pasakant, kad jums reikia kur nors eiti ar ką nors veikti.
Jei visgi nepavyksta tokių situacijų išvengti ir tenka leisti laiką rūkančių draugų rate, ir jums siūlo rūkyti, keletas patarimų:
– Galima tiesiog atsakyti: „Ne, aš nerūkau.“ Bet tai reikia sakyti tvirtai, drąsiai, pasitikinčiai.
– „Negaliu rūkyti, esu alergiškas tabakui, pradedu nuo jo dusti.“
– Galima pakeisti temą, papasakojant kokią nors istoriją ar panaudoti humorą, kokį anekdotą papasakoti.
– „Aš pažadėjau seseriai/broliui, kad niekada nerūkysiu“.
– „Ne, nerūkysiu, mano močiutė (ar koks kitas artimas žmogus) mirė nuo rūkymo.“
– Aš nerūkysiu, nes sportuoju (bėgioju, žaidžiu krepšinį ir pan.).
– Aš nerūkysiu, nes mano treneris neleido man rūkyti/arba pažadėjau savo treneriui, kad nerūkysiu.
Būti su populiariais rūkančiais draugais galima ir nerūkant, bet būnant įdomiu, „kietu“ kitaip – užsiimant kokia nors įdomia veikla (pvz., sportu (krepšiniu, boksu, futbolu), kuriant muziką ir t.t.).
Svarbiausia žinoti, kad jei turi tikrą draugą, jis tikrai neprieštaraus, jei nerūkysi. Todėl geriau apsupti save pozityviais žmonėmis, kuriems rūpėsite ne dėl to rūkote ar ne.
– Koks turėtų būti tėvų požiūris į vaikų rūkymą paauglystėje?
E. Mažeikaitė: Tėvų paramos trūkumas ar mažesnis įsitraukimas į paauglio gyvenimą yra susiję su tuo, kad paauglys rūko. Žemesnė socialinė ir ekonominė padėtis (įskaitant tėvų mažesnes pajamas ar išsilavinimą) taip pat yra susijusi su didesne tikimybe paaugliui rūkyti. Tokie veiksniai, kaip psichologinis spaudimas iš mokytojų ir tėvų, tėvų tarpusavio konfliktai vaidina svarbų vaidmenį darant įtaką paaugliui ir jo elgesiui – ir tai gali paskatinti paauglį pradėti rūkyti.
G. Laubner: Norėčiau akcentuoti, kad nuo rūkymo sukeltų komplikacijų žmogus anksčiau miršta. tai yra mirtis, kuri išvengiama. Nėra taip, kad žmogus suserga liga, kuri nepagydoma ir neišvengiama. Norėčiau akcentuoti, kad tai yra išvengiama mirtis.
– Ar galima teigti, kad rūkyti tarp paauglių vis dar yra „madinga“? Ar populiarėjančios vadinamosios „elektroninės cigaretės“ kenkia mažiau?
– E. Mažeikaitė: Dauguma rūkančių paauglių sutinka, kad rūkymas yra madingas, ir tai skatina juos tęsti šį įprotį. Tai, kad visuomenės informavimo priemonės rodo, kad rūkymas yra įprastas dalykas, gali paskatinti jaunus žmones tai išbandyti. Taip pat dauguma paauglių teigia, kad rūkymo įpročiai atsiranda dėl žymių asmenų, kuriais jie žavisi, tokių kaip aktoriai ir pan., rūkymo.
Įvairių tyrimų rezultatai rodo, kad smalsumas yra viena iš pagrindinių priežasčių pradėti rūkyti. Paprastai dauguma paauglių nori sužinoti, kas tai yra ir kaip tai veikia.
G. Laubner: Kalbant apie elektronines cigaretes, pats produktas yra labai jaunas, nėra atlikta tiek tyrimų, kurie galėtų pasakyti apie jo poveikį organizmui. Nėra praėję pakankamai laiko, kad galėtume pasakyti, koks yra poveikis sveikatai. Jeigu lyginame su tradicine cigarete, dervų tikrai yra mažiau, nikotino yra tiek pat, bet kitos medžiagos, kurios susidaro garinant elektroninę cigaretę – įvairūs degūs riebalai ir pan. – mes dar nežinome, kokį poveikį jos daro tiek plaučiams, tiek kitoms organų sistemoms, jos yra naujos. Bet jeigu kalbame apie patį nikotiną, apie jau minėtą priklausomybę, apie potencijos mažinimą, vaisingumą, melatoniną, baltymų sintezės sutrikdymą ir visa kita, tai viskas galioja taip pat.