– Kokio amžiaus mergaitė jau gali susirgti ginekologine liga? Kokio amžiaus mergaites mamos atveda pas ginekologus?
– Dažna nuomonė, kad susirgti ginekologine liga gali tik jau menstruacijų sulaukusi mergina, yra klaidinga. Mažai kas žino, kad lytinės sistemos sutrikimai galimi įvairaus amžiaus mergaitėms (netgi vaisiui motinos gimdoje) ir moterims. Dažniausiai mamos (ar tėčiai) pirmą kartą pas ginekologą atveda mergaites (ar būdamos vyresnės merginos ateina pačios) tik atsiradus kažkokiam nusiskundimui. Žinoma, ginekologai rekomenduoja pirmą kartą apsilankyti iki 16 metų amžiaus, jei mėnesinės prasidėjusios ir jokių nusiskundimų nėra ir, žinoma, anksčiau, jei jų atsiranda.
– Kokios yra ankstyvosios ginekologinės ligos? Kokiais simptomais jos pasireiškia, kaip jas atpažinti?
– Dažniausia priežastis, dėl ko mamos atveda mergaites iki menarchės, tai įvairūs vulvitai ir vulvovaginitai (80 – 90 proc. visų vizitų). Jie pasireiškia įvairiomis sveikai mergaitei nebūdingomis išskyromis – geltonomis, žalsvomis, labai gausiomis. Taip pat galimas išorinių lytinių organų niežulys, perštėjimas, paraudimas, paburkimas, net atsiradęs kraujavimas ar skausmas šlapinantis.
Jeigu mažai mergaitei atsirado kraujingų išskyrų, kreiptis į gydytoją reikia nedelsiant. Dažniausia priežastis – svetimkūnis makštyje, pvz., tualetinio popieriaus gabaliukas. Taip pat, kaip ir minėjau, gali būti vulvovaginitas, trauma, priešlaikinis brendimas ir kita.
Dar viena priežastis, dėl kurios kreipiamasi į mergaičių ginekologą, yra mažųjų lytinių lūpų suaugimas. Jis pasitaiko 1-6-erių amžiaus mergaitėms. Šią problemą išspręsti padeda ir pediatrai, ne visada prireikia ginekologo konsultacijos.
– Kas sukelia šias ligas? Kiek jos priklauso nuo mergaitės ar jos mamos pastangų (pvz., higienos), o kiek – nuo nekontroliuojamų veiksnių?
– Vulvovaginitus mergaitėms sukelia žarnyno bakterijos, patekusios iš išangės ant lytinių organų. Taip gali atsitikti dėl nepakankamos ar, atvirkščiai, perdėtos higienos, nusilpus organizmui, pasikeitus mikroflorai dėl gausaus antibiotikų vartojimo. Mamoms reikia žinoti ir to išmokyti dukras, kad šluostytis tarpvietę reikia nuo priekio atgal, praustis taip pat, prieš ir po tualeto plauti rankas, nešioti natūralių, kvėpuojančių medžiagų apatines kelnaites. Kadangi mergaičių išoriniai lytiniai organai ir taip sausi, juos išsausinus dar labiau, jie tampa pažeidžiami. Prausti tarpvietę mergaitėms užtenka vandens, nereikia naudoti muilo. Galima retkarčiais naudoti nebent specialiai mergaitėms sukurtą, švelnų prausiklį. Lytinių lūpų suaugimas gali atsirasti dėl jų sausumo ir/ar infekcijos. Taigi tikrai ne viską galima sukontroliuoti, tačiau tinkama higiena, rūbai tikrai padės išvengti daugelio problemų.
– O kada galima apsieiti be gydytojo? Galbūt kartais nerimaujama be reikalo?
– Dažnai mažų mergaičių tarpvietė parausta dėl iššutimo. Taip atsitinka dažniau mažoms mergaitėms, kurios dar nešioja sauskelnes, taip pat dėl netinkamų apatinių, aptemptų rūbelių ar netinkamos higienos. Iššutus tarpvietei nebūtina iš karto skubėti pas gydytoją, kartais užtenka patepti raminančiu kremu, specialiu aliejumi, leisti odai pakvėpuoti – namie leisti palakstyti be kelnaičių. Tačiau jei paraudimas, iššutimas kartojasi, reiktų pasikonsultuoti su pediatru, galbūt yra ir kita to priežastis – alergija, spalinės ar pan.
– Ką reikia žinoti prieš vizitą, jeigu mergaitė yra labai jauno amžiaus? Kiek ši patirtis gali būti nejauki, gąsdinanti? Kas vyksta gydytojo kabinete?
– Svarbiausia, ką reikia žinoti ruošiantis vizitui pas ginekologą, tai suprasti, jog tai yra nejauki ir labai intymi patirtis, normalu, jei mergaitė bijos ir jaudinsis. Todėl reikia apie tai kalbėtis, nuteikti. Žinoma, kad mergaitę turi lydėti mama, tėtis arba globėjas, geriausia tas, su kuriuo ji jaučiasi geriausiai. Jei pasirodyti ginekologui baisu net ir suaugusioms moterims, tai ką jau kalbėti apie mažą mergaitę. Gydytojai tai supranta, todėl tikrai stengsis, kad vizitas praeitų kuo sklandžiau, o apžiūra, jei reikalinga, kiek įmanoma greičiau. Pradžioje gydytojas norės sužinoti nusiskundimus ir diagnozei nustatyti reikalingą informaciją, vėliau gali tekti apžiūrėti lytinius organus ir kartais atlikti echoskopiją. Mergaitei, neturėjusiai lytinių santykių, tarpvietė tik apžiūrima be instrumentų, ir net nebūtinai ginekologo kėdėje, taip pat kartais reikia paimti tepinėlį, o echoskopija atliekama per pilvo sieną.
– Ar vyresniame amžiuje, prasidėjus brandai ir menstruacijoms, pasikeičia ginekologinių ligų sąrašas? Jei taip, kokių „papildomų“ ligų atsiranda?
– Vyresnės mergaitės kreipiasi ir dėl kitų problemų. Tokių kaip, skausmingos mėnesinės (dismenorėja), vis neatsirandančių ar pradingusių mėnesinių (pirminės ar antrinės amenorėjos). Mergaitės taip pat dažnai siunčiamos šeimos gydytojo ar kitų specialistų dėl apatinės pilvo dalies skausmo. Prie papildomų ligų taip pat priskirčiau kiaušidžių cistas, endometriozę. Vėliau, kai merginos ima gyventi lytinį gyvenimą, tampa aktualus kontracepcijos klausimas.
– Kas sukelia šias ligas? Kokiais simptomais jos pasireiškia? Kada jau būtina bėgti pas gydytoją, o kada galima gydytis pačiai?
Dismenorėją sukelia neritmiški, stiprūs gimdos susitraukimai mėnesinių metu, tada išsiskiria prostaglandinai ir kyla skausmas, o tuo pačiu ir kiti simptomai, tokie kaip pykinimas, silpnumas, viduriavimas ir t.t. Tikrai galima bandyti pačiai spręsti šitą problemą – užsiimti lengva fizine veikla, sveikai, lengvai maitintis, išgerti nesteroidinių vaistų nuo uždegimo. Visgi jei nepavyksta susitvarkyti, gydytojas ištirs ir patars, kaip geriau tą padaryti. Jei merginai 16 metų, o mėnesinės dar neprasidėjo, irgi reikia kreiptis į gydytoją.
Jei mėnesinių ciklas nereguliarus, nebūtina iš karto lėkti pas ginekologą – gal to priežastis yra laikinas stresas ar kelionė, tačiau neatsirandant mėnesinėms ilgiau nei po 3 mėnesių ar mėnesinių sutrikimui kartojantis, tikrai vertėtų užsirašyti konsultacijai. Žinoma, tai negalioja mergaitėms, kurių menarchė tik prasidėjo, tada bent dvejus trejus metus ciklas tikrai gali būti nereguliarus.
– Kokių pavojų kyla mergaitės ar merginos sveikatai, jeigu net jaučiant, kad „kažkas negerai“, vengiama kreiptis į gydytoją?
– Nesikreipiant laikų į gydytoją, negydant ginekologinių susirgimų, tai gali sukelti nemalonių pasekmių ateityje. Negydant lytinių organų uždegimų, endometriozės, gresia nevaisingumas. Nieko nesiimant esant amenorėjai, trūkstant estrogeno, sutrinka kaulėjimo procesai. Visko neišvardinsiu, tačiau į ginekologinius susirgimus tikrai nereikia numoti ranka, kaip ir visose medicinos srityse – reikia laiku nustatyti ir gydyti. Todėl jei įtariate ligą, atsiranda kažkokių simptomų, tikrai reikia nevengti ir kreiptis į gydytoją.
– Kaip elgtis, kad netektų susidurti su ginekologinėmis ligomis? Galbūt yra universalių patarimų?
– Po tualeto popieriumi valytis iš priekio atgal, labai stipriai nebraukti, naudoti švelnų tualetinį popierių.
Neprausti lytinių organų paprastu muilu – naudoti tik vandenį arba ir švelnų prausiklį, skirtą mergaičių intymiai higienai.
Keisti kelnaites kiekvieną dieną.
Dėvėti medvilnines kelnaites.
Skalbiant apatinius, nenaudoti labai kvepiančių skalbimo priemonių, kurios gali sudirginti ir taip jautrią lytinių organų odą.
Atsiradus neįprastoms išskyroms, kvapui, pradėjus niežtėti, perštėti išorinius lytinius organus ar atsiradus kitų jau anksčiau minėtų nusiskundimų, kreiptis į gydytoją.